"Gustavo receptai": receptai paliktiems vyrams ir kitiems Pereiti į pagrindinį turinį

"Gustavo receptai": receptai paliktiems vyrams ir kitiems

2010-12-19 10:26
"Čigono šiupinys", "Sveikuolių traškučiai" ar "Kilkės svajonė" – tai tik keletas išradingų Gustavo receptų.

"Čigono šiupinys", "Sveikuolių traškučiai" ar "Kilkės svajonė" – tai tik keletas išradingų Gustavo receptų. Net 80 jų sugulė į vieną knygą.

Dešimt metų atidavęs Lietuvos televizijos laidai vaikams "Gustavo enciklopedija" jos kūrėjas ir vedėjas Audrius Rakauskas šią savaitę pristatė ilgai lauktą savo receptų knygą "Gustavo receptai". "TV dienai" jis juokaudamas dėstė, kad knyga skirta toli gražu ne vaikams, o vyrams, kuriuos paliko žmonos. "Receptai kaip tik tokie – nesudėtingi, ūkiški, tikri, be jokių havajietiškų kepsnių, – kad kiekvienam vyrui tiktų, neskaičiuojant kalorijų", – tikino jis.

Dalydamasis mintimis apie pirmąją išleistą savo receptų knygą A.Rakauskas leidosi į prisiminimus – pirmąją savo laidos seriją, kurioje pasakojo apie maistą. Ji eteryje pasirodė dar prieš aštuonerius metus. Tąsyk A.Rakauskas teigė nė negalvojęs apie kulinarijos skyrelį, o tik norėjęs papasakoti, kaip iš pieno gaminami kiti maisto produktai, parodyti, kaip pienas yra rauginamas, kaip gaunama varškė ir sviestas. "O kai supratau, kad kulinarijos dalykai žmonėms patiko, pamaniau, jog vertėtų parodyti ir paprastesnių patiekalų, kuriuos vaikai galėtų pasigaminti", – pasakojo A.Rakauskas.

– Knyga gimė iš poreikio perkelti visus receptus, rodytus laidoje, ant popieriaus?

– Per dešimt metų tikrai buvo iš ko atsirinkti – išėjo 80 receptų. Beveik visi tie, kurie rodyti ir gaminti laidoje, o kai kuriuos, labiau patikusius, pats atsirinkau. Aišku, patikusius ne tik man, bet ir kūrybinei grupei, kuri ragavo patiekalus ir įvertino. Pamažu daug kas ėmė leisti kulinarines knygas – gal todėl, kad dabar tai populiaru, o žmonės nori matyti, kaip ruošiamas maistas. Galvojau, kodėl leidžia knygas kas tik nori, ir net ne virėjai...

– O kokia jūsų, kaip virėjo, patirtis?

– Kariuomenėje dirbau virėju, baigiau pusės metų kursus. Ten valgiai buvo paprastesni, beveik vienodi, tačiau reikėjo daug žmonių pamaitinti, todėl tos patirties atsirado.

– Kodėl knyga neokupavo knygynų lentynų anksčiau?

– Visi manęs to klausinėjo, skambino iš leidyklų, bet vis atsisakydavau. Nemaniau, kad to būtinai reikia ir verta dėl kažkokio pigaus populiarumo. O ir laiko nebuvo, visas jis buvo sukoncentruotas į mano pagrindinį darbą – laidą, nes reikėjo ją tobulinti. Bet paskui mane įkalbėjo, įtikino, kad kulinarinis laidos skyrelis atsidurtų ir knygoje. Be to, žmonės pradėjo dažniau prašinėti knygos, nes žiūrėdami laidą nespėja kartais užsirašyti receptų, gaminimo eigos. O pasibaigus televizijos sezonui atsirado daugiau laiko tuo užsiimti.

– Kuo jūsų receptų knyga skiriasi nuo "n" kitų, kurios dabar leidžiamos?

– Išleisdamas knygą norėjau, kad ji išskirtų, būtų kitokia. Kaip laidoje kuriame visokias animacines legendas, pasakojimus, pažintinius animacinius siužetus, taip ir čia, tad knyga išėjo lyg komiksai. Joje taip pat pridėta pasakojimų ir kartu supažindinama su laidos personažais. Be viso to, receptai suskirstyti nuo užkandėlių ir paprastesnių pyragų iki karštųjų patiekalų.

– Nebijote gauti antausio nuo kritikų dėl tokio išskirtinumo?

– Bijoti nebijau, nes jau išleidau, bet kritikos, aišku, nesinori. Jos bus, ką darysi. Kai ką nors darai, prisiimi atsakomybę. Yra žmonių, kurie tik ir ieško, ką blogo pasakyti. Ne paslaptis, kad tokia jau yra lietuvių natūra.

 

– Ar prieš "konstruodamas" savo receptus skaitėte kitų autorių kulinarines knygas?

– Mačiau Beatos knygą, nes ji išleista tos pačios leidyklos. Iš jos ar kitų knygų receptų neėmiau. Maniškiai yra einantys iš lūpų į lūpas – viena bobutė pasakė kitai, o jos vaikas ar anūkas – man.

– Kaip manote, faktas, kad vedate kulinarijos pamokėles, pridės knygai populiarumo?

– Galbūt.

– Koks įvertinimas jums būtų geriausias?

– Man sūnus sakė, kad knyga pavyko – gražiai atrodo, traukia akį ir kad joje galima pasiskaityti įdomių dalykų. Apie naują receptų knygą ne vienas atsiliepia skeptiškai, sako, kad ir taip jų daug yra. Tačiau nuomonė pasikeičia pamačius šią. Ji traukia akį, gražiai sumaketuota, pilna piešinių, nuotraukų. Ne vien sausai pasakojama apie receptą.

– "Vandenio Venecijaus karpis", "Nykštyko Beno receptas", "Karvės Ramunės sapnas" – pavadinimai išties kūrybingi. Kas juos sugalvojo?

– Puškinas mirė, kas galvos? Pats galvojau.

– Kam dedikuotumėte knygą?

– Savo šeimos ratui. "Gustavo enciklopedija" – laida ne tik vaikams, todėl ir "Gustavo receptai" yra šeimos knyga.

– Vaikams pavojingų receptų joje nėra?

– Nėra. Nebent kuris nors yra alergiškas braškėms.

– Ar yra kas nors, ką pamiršote parašyti ar įdėti, norėtumėte papildyti? Ar galima tikėtis antro "Gustavo receptų" tomo?

– Šiai knygai, kaip pirmai, visko pakanka. O jeigu bus poreikis, atsiras ir antra knyga, bet kitokia, daugiau pažintinio pobūdžio. Receptai sudaro tik penktadalį laidos. Bet tai tik pirmi pamąstymai.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų