JAV prezidentas Barackas Obama, kuris tikisi būti perrinktas ateinančiais metais, antradienį pareiškė, kad Amerikos viduriniosios klasės patiriama „žiojinti nelygybė“ yra „lemiama mūsų laikų problema“.

B.Obama atvyko į Kanzasą, tikėdamasis atgaivinti JAV prezidento reformatoriaus Theodore'o Roosevelto, kuris kovojo su monopoliniais pramonininkų trestais XX amžiaus pradžioje ir padėjo pakloti pamatus Amerikos suklestėjimui, dvasią.

"Daugeliui amerikiečių esminis susitarimas, dėl kurio ši šalis tapo didi, sumenko, - tvirtino B.Obama, turintis užsitikrinti nepriklausomų rinkėjų ir demokratams palankių darbininkų palaikymą, be kurio jam tikriausiai nepavyks būti perrinktam antrai kadencijai, kai šalies ekonomika išgyvena sunkius laikus.

„Ši žiojinti nelygybė paverčia melu pažadą, glūdintį pačioje Amerikos širdyje: jog čia yra vieta, kur gali pasisekti, jeigu stengsitės“, - sakė jis.

Panašu, kad prezidentas, styguodamas savo 2012 metų rinkimų kampanijos strategiją, šiais komentarais mėgina nukreipti ant savo malūno besiliejantį pyktį prieš stambųjį verslą, kurį kursto tiek kairiosios pakraipos judėjimas „Užimk Volstritą“ (Occupy Wall Street), tiek respublikonų ultrakonservatyvi Arbatėlės frakcija (Tea Party).

Per susitikimą tame pačiame mieste, kuriame didelę pagarbą užsitarnavęs respublikonas Th.Rooseveltas išdėstė savo „aiškų susitarimą“ amerikiečiams 1910 metais, B.Obama smerkė mūsų laikų respublikonus, kurie priešinasi mokesčių didinimui turtingiesiems, siekiant finansuoti darbo vietų kūrimą.

Jis argumentavo, kad vyriausybė kapitalistinėje santvarkoje turi atlikti tarpininkės vaidmenį, apsaugodama viduriniąją klasę nuo šios sistemos ekscesų, taip pat peikė nereguliuojamos rinkos koncepciją ir įsivaizdavimą, jog kapitalo susitelkimas elito sluoksniuose pagerins visą ekonomikos aplinką.

B.Obama pareiškė: „Yra paprasta teorija... Tokia, kuri pasisako už mūsų tvirtą individualizmą ir sveiką skepticizmą dėl per didelio vyriausybės (kišimosi). Ši teorija puikiai tinka lipdukui, klijuojamam ant bamperio. Tačiau yra viena bėda: ji neveikia. Ji niekada neveikė.“

Respublikonai per ateinančių metų rinkimų kampaniją sieks kritikuoti B.Obamos ekonomikos politiką, didelį nedarbą, sąstingį nekilnojamojo turto rinkoje ir didžiulį biudžeto deficitą.

„Turite Jungtinių Valstijų prezidentą, kuris užėmė postą trejus metus ir neturi jokio plano mūsų ekonomikos gyvybingumui“, - pareiškė respublikonas Mittas Romney, turintis bene daugiausiai vilčių susigrumti su B.Obama per 2012 metų lapkritį vyksiančius rinkimus.

Buvęs Masačusetso gubernatorius sakė televizijai „Fox News“, kad B.Obama neturi „jokio plano vėl padaryti mūsų ekonomiką galingiausia pasaulyje“.

Tuo tarpu B.Obamos padėjėjai stengiasi išnaudoti stiprėjantį nusiteikimą prieš didėjančią nelygybę, kad artėjantys rinkimai taptų referendumu dėl respublikonų politikos, esą ginančios turtinguosius, silpninančios socialinio saugumo sistemą ir kraunančią milžiniškus pelnus didžiosioms bendrovėms.

"Tai nėra tik dar vieni politiniai debatai. Tai lemiama mūsų laikų problema, - pabrėžė šalies vadovas. - Tai žūtbūtinis momentas viduriniajai klasei, taip pat visiems kovojantiems, kad patektų į viduriniąją klasę.

„Sprendžiama, ar ši šalis bus tokia, kurioje dirbantys žmonės galės pakankamai uždirbti, kad sukurtų šeimas, sukauptų kuklių santaupų, įsigytų būstą ir užsitikrintų sau pensiją“, - aiškino B.Obama.

Jis pasisakė už naujus nacionalinius įsipareigojimus išlaikyti švietimo sistemą ir skatinti inovacijas, dėl kurių JAV įmonės galėtų konkuruoti su besivystančiu pasauliu. Tačiau prezidentas tvirtino, kad turtingieji turi mokėti didesnius mokesčius, kad visa šalis klestėtų.

Th.Rooseveltas, išsiskirdavęs ugningomis rinkimų kampanijomis, Kanzaso mieste Osavatomyje pasakė kalbą „Naujasis nacionalizmas“, kurioje žadėjo siekti „aiškaus susitarimo“ su amerikiečiais.

„Kai sakau, kas esu už aiškų susitarimą, turiu omenyje ne vien tai, jog palaikau sąžiningą žaidimą pagal esamas žaidimo taisykles, bet ir palaikau šių taisyklių pakeitimą taip, kad jos skatintų didesnę galimybių ir atlyginimo už vienodai geras paslaugas lygybę“, - tąsyk sakė Th.Rooseveltas.

Baltųjų rūmų padėjėjai aiškino, jog B.Obamos siekis pažaboti Volstrito ekscesus ir sudaryti visiems vienodas galimybes yra panašus į idėjas, propaguotas Th.Roosevelto, kuris norėjo panaudoti vyriausybės galias nevaržomam kapitalizmui reguliuoti.

„Nuostabiausia, jog tai skaitydamas (suvoki), kiek daug iš to galėtų būti įgyvendinta šiandien“, - Baltųjų rūmų atstovas Jay Carney sakė komentuodamas Th.Roosevelto, kuris vadovavo Jungtinėms Valstijoms 1901-1909 metais, pasakytą kalbą.

„Teddy Rooseveltas... sveikino nuostabią pažangą, kurią pramonė buvo padariusi Amerikoje, taip pat tai, kaip laisvoji rinka prisidėjo prie ekonomikos augimo ir darbo vietų kūrimo, - nurodė J.Carney. - Tačiau (jis) taip pat sakė, kad turime pasirūpinti nustatyti kelio taisykles, užtikrinančias, kad kiekvienas laikytųsi tų pačių taisyklių ir visi turėtų sąžiningas galimybes.“

Ši kalba, pasakyta po dviejų Th.Roosevelto kadencijų prezidento poste, žymėjo šio politiko ir jo bendražygių respublikonų idėjų skilimo pradžią. Vėliau Th.Roosveltas nesėkmingai mėgino grįžti į prezidento postą 1912 metais su nauja Pažangos partija, dar žinomą kaip „Briedžio partija“.