Estijoje šeštadienį minimos tartu taikos sutarties pasirašymo 93-iosios metinės.

Tradiciškai Ginkluotosios pajėgos ir Estijos vyrų choras rengia iškilmingą paminėjimą koncertų salėje „Estonia“.

Prie koncerto pradžią Ginkluotųjų pajėgų vadas Brigados generolas Riho Terras (Rihas Teras) ir choro pirmininkas Arvi Karotamas (Arvis Karotamas)

padėjo gėlių prie Išvadavimo karo memorialo papėdės. Kalbą susirinkusiems į koncertą sakė parlamento pirmininkė Ene Ergma.

Vidurdienį Tartu mieste prie pastato, kuriame buvo pasirašyta Taikos sutartis, vyko mitingas.

Tartu taikos sutartį, pasirašytą 1920 metų vasario 2-ąją tarp Estijos ir sovietinės Rusijos, Talinas tebelaiko viena iš svarbiausių savo tarptautinių sutarčių, šeštadienį pareiškė Estijos užsienio reikalų ministras Urmas Paetas.

„Tartu taikos sutartis paklojo tvirtus pamatus mūsų valstybingumui ir suteikė tuomečiams Estijos diplomatams būtiną teisinį pagrindą, pradedant veikti tarptautinėje arenoje“, - sakoma U.Paeto pranešime.

Tartu taikos sutartis turėtų būti vertinama ne vien iš istorinės perspektyvos, bet ir pagal šiuolaikinės diplomatijos požiūrį, pridūrė jis.

„Tarptautiniai susitarimai, pradedant Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, baigiant dabartiniais Europos Sąjungos (ES) finansiniais susitarimais, turėjo gana reikšmingos įtakos tarptautinei politikai“, - pažymėjo diplomatijos vadovas.

Tartu taikos sutartis užbaigė išvaduojamąjį karą, kuriame Estijos ginkluotosios pajėgos, padedant Rusijos Baltajai gvardijai, Didžiosios Britanijos karo laivynui ir savanoriams iš Suomijos, Švedijos bei Danijos, kovėsi nuo 1918-ųjų lapkričio - pirmiausia su ginkluotais vokiečių būriais, vėliau su bolševikine Rusija.

Pagal šią sutartį Rusija tapo pirmąja valstybe, pripažinusia Estijos nepriklausomybę. Šis dokumentas - pirmoji taikos sutartis, kurią sovietinė Rusija pasirašė per savo pilietinį karą. Joje taip pat buvo nustatyta siena tarp Rusijos ir Estijos.

Estija tebelaiko Tartu taikos sutartį galiojančia, o Rusija ją vadina vien istoriniu dokumentu. Dėl šios priežasties Estija ir Rusija iki šiol nesugebėjo pasirašyti naujos sutarties dėl bendros sienos.

Rusija denonsavo 2005 metais pasirašytas sutartis su Talinu dėl sausumos ir jūrinės sienos, kai Estijos parlamentas, prieš ratifikuodamas tuos susitarimus, pridėjo preambulę, kurioje sakoma, jog Tartu taikos sutartis tebegalioja. Rusija tai laiko Estijos mėginimu užsitikrinti galimybes vėlesnėms teritorinėms pretenzijoms.

Estija ir Rusija praėjusių metų antroje pusėje atnaujino konsultacijas dėl naujos sienų sutarties; ir jau įvyko du derybų etapai. Trečiojo susitikimo data kol kas nenustatyta.