Islandija pirmadienį oficialiai pradėjo derybas dėl narystės Europos Sąjungoje (ES), bet jas gali užtemdyti nesutarimai sprendžiant žvejybos klausimus ar nemažos dalies salos gyventojų nenoras jungtis prie Bendrijos.

"Jaučiu, kad oficialiai pradėdama derybų procesą Islandija žengia istorinį žingsnį", - sakė Islandijos užsienio reikalų ministras Oessuras Skarphedinssonas(Esuras Skarpjedinsonas) per spaudos konferenciją.
Islandija ir ES pradėjo derybas dėl keturių iš 35 derybų skyrių, privalomų narystėms ES siekiančioms šalims, nes pretendenčių politika, ekonomika, socialinė rūpyba ir teisinė sistema privalo atitikti Bendrijos standartus. Netrukus derybos dėl dviejų skyrių - švietimo ir mokslo - buvo baigtos.
Tikėdamasis, kad derybos išsaugos pagreitį, O.Skarphedinssonas pareiškė, kad dar šiemet ketina pradėti derybas su Briuseliu dėl pusės visų skyrių, įskaitant, jo žodžiais, sunkiuosius skyrius dėl žemės ūkio ir žvejybos, o likusius - 2012 metais.
Islandija pateikė prašymą tapti Bendrijos nare 2009 metų liepos 16 dieną, siaučiant finansų krizei, kuri nuniokojo salos bankininkystės sektorių. Tuo metu Reikjavikas nusprendė ieškoti ekonominio prieglobsčio Europos Sąjungoje ir galiausiai euro zonoje.
Islandija, kuri jau dabar yra oficialiai susieta su ES ekonominiais ryšiais, gali tapti 29-ąja Bendrijos nare po Kroatijos, kuri, kaip penktadienį paskelbė ES lyderiai, 2013 metais pagaliau galės tapti Bendrijos nare, po šešerius metus užsitęsusių derybų. Manoma, kad gerai pasiruošusio Reikjaviko derybų dėl narystės kelias bus trumpesnis.
Šiaurinėje Atlanto dalyje esanti sala ir 27 valstybių Bendrija nesutaria dėl žvejybos tiesių. Praėjusių metų pabaigoje,  Reikjavikui vienašališkai padidinus savo žvejybos kvotas, tarp Briuselio ir Reikjaviko kilo vadinamasis "skumbrių karas".
Manoma, kad derybose dėl narystės Briuselis reikalaus Islandijos visiškai atsisakyti banginių medžioklės, kuri yra sena islandų tradicija. Islandai taip pat susirūpinę, kad gali netekti išskirtinių teisių į žvejybos zonas, kuriose gausu atlantinių ir juodadėmių menkių. Taip pat baiminamasi dėl užsienio investicijų į žvejybos sektorių, sudarantį pusę Islandijos eksporto apyvartos.
"Žinoma, šiandien žengtas nedidelis, lengvas žingsnis", - sakė O. Skarphedinssonas žurnalistams pridurdamas, kad šalies gyventojai dėl stojimo į ES dar pasisakys visuotiniame referendume.
"Žvejyba bus tikrai labai sudėtingas klausimas, nes Europos Sąjunga primą kartą veda derybas su šalimi, kuriai žvejyba yra svarbus, esminis ir ypatingas reikalas", - sakė ministras.
Ši valstybė jau priklauso Europos ekonominei erdvei (EEA), todėl yra prisiderinusi prie beveik dviejų trečdalių ES įstatymų, sakė ES plėtros komisaras Stefanas Fuele (Štefanas Fiulė).
"Esant tokiam suderinamumui, nesitikima, jog bus einama trumpiausiu keliu, tačiau (derybų) procesas vyks greitai, remiantis jau esamais pasiekimais", - sakė S.Fuele.
"Be abejo, mūsų laukia iššūkiai, tačiau norime juos įveikti drauge", - sakė jis.
Sunkumų gali kilti ir dėl Britanijos bei Olandijos reikalavimo, kad Reikjavikas grąžintų indėlininkų sumokėtus 3,9 milijardo eurų, kurie buvo įšaldyti Islandijos banko "Icesave" sąskaitose per jo griūtį 2008 metais.
Dviejuose referendumuose Islandijos piliečiai atmetė skolų grąžinimo planą, tačiau Europos Laisvosios prekybos asociacija  grasina Islandijai teismu, o Britanija ir Nyderlandai leido suprasti, kad gali sutrukdyti šalies narystės ES siekiams.
Įtampą kiek sumažino Islandijos pareiškimas, kad atgavusi žlugusio "Landsbanki" banko, motininės "Icesave" įmonės, turtą, ji galės iš esmės sumokėti Britanijos ir Nyderlandų indėlininkams, nesikėsindama į savo mokesčių mokėtojų pinigus.
Pasak O.Skarphedinssono, dėl "Icesave" banko indėlininkų sąskaitų kilęs konfliktas nuteikė šalies gyventojus prieš stojimą į ES, tačiau dabar jie įdėmiai stebės derybas žvejybos klausimais.
Naujausiais nuomonių apklausos duomenimis, prieš narystę ES pasisako 57,3 procento Islandijos gyventojų.