Skubios biudžeto taupymo priemonės gali nepajėgti išlaikyti Italijos skolinimosi kainos priimtinu lygiu, ir šaliai gali iškilti nemokumo bei iškritimo iš euro zonos grėsmė, mano Amerikos ekonomistas Nourielis Roubini (Nurielis Rubinis).

Tarp iškritimo iš euro zonos kandidatų N.Roubini, Niujorko universiteto ekonomikos profesorius, išpranašavęs 2008-2009 metų pasaulinę finansų krizę, taip pat paminėjo Graikiją, Ispaniją ir Portugaliją.

„Esu linkęs manyti, jog per artimiausius 12 mėnesių yra didelė tikimybė, kad “Planas A„ (biudžeto reforma) nesuveiks Italijoje“, - sakė N.Roubini interviu televizijos kanalui „Reuters Insider“.

„Italija gali būti priversta restruktūrizuoti skolas, ir po to paliks euro zoną, - pridūrė vienas autoritetingiausių ekspertų pasaulyje pasaulinių finansų klausimu, kurį “The New York Times" yra pavadinęs ekonomistu pranašu.

Italija, kurios skola vertinama 1,9 trln. eurų (2,5 trln. dolerių) užėmė Graikijos vietą finansų krizės centre, kai dėl skolinimosi kainos augimo ji atsidūrė ties finansinės pagalbos, kurios euro zona sau negali leisti, prašymo riba.

„Didelė tikimybė, kad Italija praras prieigą prie rinkų, kad ji nebesugebės jos atkurti“, - sakė N.Roubini Taupomojo banko investicijų forumo užkulisiuose.

Gelbėjimo fondas - „juokai“

Europos centrinis bankas skolų rinkoje pradėjo agresyvų Italijos valstybinių obligacijų supirkimą, bet jis nenori tapti paskutinės instancijos kreditoriumi. Šiuo klausimu jį remia Vokietija - didžiausia euro zonos ekonomika.

N.Roubini nuomone, 440 mlrd. eurų Europos finansinio stabilumo fondas (EFSF), kurį įsteigė euro zona suvereniems skolininkams gelbėti, - ne daugiau kaip „juokai“.

Tokios pat nuomonės jis laikosi ir apie specialų investicinį mechanizmą, kuris leistų išplėsti finansinį EFSF „petį“ iki 1 trln. eurų, tuo metu, kai TVF gali nebepajėgti suteikti pakankamos finansinės paramos.

„Jeigu ECB netaps paskutinės instancijos kreditoriumi... tuo metu, kai bus panaudotas TVF ir Europos pinigų limitas, ir pasirodys, kad to nepakanka ... Italija gali būti priversta restruktūrizuoti skolas ir galiausiai išeiti iš euro zonos“, - sakė N.Roubini.

Pasak jo, „didelė tikimybė“, kad Graikija pasitrauks iš euro zonos per ateinančius 12-18 mėnesių, tuo metu kai Portugalija - „toks pats sunkus atvejis, kaip Graikija“.

„Jos gana mažos, tad jeigu apsaugojus Italiją ir Ispaniją, joms bus leista pasitraukti, jūs tai galite padaryti pusiau tvarkingai, - sakė N.Roubini. - Bet jeigu pasitrauks Italija ir Ispanija, tai reikš euro zonos subyrėjimą“.