Vašingtonas primygtinai spaudė Berlyną nesuimti JAV centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) agentų, susijusių su vieno Vokietijos piliečio, kuris per klaidą buvo palaikytas teroristu, pagrobimu 2003 metais, rodo trečiadienį paviešinti konfidencialūs dokumentai.

Šis incidentas susijęs su libanietiškas šaknis turinčiu Vokietijos piliečiu Khaledu el Masri, kurio vardas minimas JAV diplomatinėje korespondencijoje, paviešintoje tinklalapio "WikiLeaks"ir pirmą paskelbtoje dienraštyje "The New York Times".

2003 metų gruodžio pabaigoje automobilių pardavėjas Kh.el Masri buvo pagrobtas, kai atvyko atostogų į Makedoniją. Vietos pareigūnai jį palaikė tarptautinio teroristų tinklo "al Qaeda" nariu, turinčius panašų vardą, ir perdavė jį CŽV agentams.

Kh.el Masri pasakojo, kad buvo laikomas ir kankinamas Afganistane veikusiame slaptame kalėjime, kol JAV agentai po penkių mėnesių suvokė suklydę ir paleido jį ant vieno plento Albanijoje.

Miuncheno prokuratūra išdavė arešto orderius 13 įtariamų CŽV agentų. Vėliau prie šios bylos tyrimo prisidėjo Madridas, nes prokurorai padarė išvadą, kad Kh.el Masri skraidinęs lėktuvas buvo nutūpęs Ispanijoje.

2007 metų vasarį JAV ambasadoriaus Berlyne pavaduotojas Johnas Koeningas išsiuntė grifu "Slapta" pažymėtą diplomatinį pranešimą "Al Masri byla - (Vokietijos) kanceliarijai žinoma apie JAV vyriausybė susirūpinimą.

Kaip nurodoma šiame dokumente, Vokietijos vyriausiojo patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pavaduotojui Rolfui Nikeliui buvo pranešta, "jog tarptautinių arešto orderių išdavimas neigiamai paveiktų mūsų dvišalius santykius".

J.Koeningas "pažymėjo, kad mes neketiname grasinti Vokietijai, tačiau veikiau paraginti, kad Vokietijos vyriausybė atsargiai pasvertų, kokie gali būti kiekvieno jos žingsnio padariniai santykiams su JAV".

Šį diplomatinį pranešime parašė tuometis JAV ambasadorius Berlyne Williamas Timkenas.