Po operacijos, kuri tapo lemtinga, ši moteris kalbėdama su žurnalistais prašė nevadinti jos žymia, nuostabia, nusipelniusia ir mylima milijonų: "Parašykite paprastai – Liudmila Gurčenko. Nemėgstu aš viso šito patoso."
Gėlių ir ašarų jūra
Šeštadienį L.Gurčenko atgulė amžino poilsio Maskvos Novodevičės kapinėse. Didi aktorė palaidota naujame kapinių plote - greta Michailo Uljanovo, Olego Jankovskio, Viačeslavo Tichonovo, Natalijos Bessmertnajos.
Kol kas prie kapo įtaisyta Liudmilos Gurčenko nuotrauka ir pastatytas medinis ortodoksų kryžius.
Aktorė mirė nuo širdies priepuolio eidama 76-uosius metus savo namuose Maskvoje. Vyro iškviesti medikai 30 minučių bandė išsaugoti moteriai gyvybę, bet nesėkmingai. Pasak vieno medikų, pacientė tespėjo pasakyti, kad jai labai skauda ir sunku kvėpuoti.
Vasarį aktorei buvo atlikta operacija. Tuomet L.Gurčenko susilaužė dubens kaulą tik išėjusi iš ligoninės, kur pateko dėl širdies sutrikimų. Po operacijos kilo komplikacijų. Jos, kaip manoma, galutinai ir pakirto moters sveikatą.
Pasklidus žiniai apie L.Gurčenko mirtį, prie jos namų Maskvoje ėmė plūsti žmonės su gėlėmis. Gedėjo ir gimtasis aktorės miestas Charkovas. Jo gyventojai dar prieš keletą metų sugalvojo pastatyti jai paminklą ir netgi buvo parengę maketą, bet pati L.Gurčenko paprieštaravo – ji nenorėjo matyti savęs bronzinės, kol yra gyva.
Atrasta iš naujo
Vyrai pamesdavo dėl jos galvą, moterys pavydėdavo puošnių suknelių, lieknos talijos ir kerinčios šypsenos. Įsiveržusi į kino ekranus 1956 m. su filmu "Karnavalo naktis", ji pavergė žiūrovus per penkias minutes. Būtent taip vadinosi šioje juostoje jos atlikta daina, kuri ilgam liko milijonų žmonių širdyse.
Tačiau aktorės karjera nebuvo rožėmis klota. Po pirmų pasirodymų kino ekrane beveik du dešimtmečius režisieriai nekreipė į ją dėmesio, priekaištavo dėl lengvabūdiškumo ir siūlė tik epizodinius vaidmenis.
Atsikratyti "nerimtų žanrų aktorės" etiketės jai padėjo juosta "Senos sienos". Puikiai atliktas dramatinis gamyklos direktorės vaidmuo privertė režisierius iš naujo atrasti L.Gurčenko.
Pakildavo ir skraidydavo
Režisieriams L.Gurčenko buvo tikras stebuklas. Jeigu reikėjo – dainavo, jeigu prašė – šoko, sutikdavo vaidinti netgi be grimo.
"Liusia stulbinamai suderindavo kūrybą su savo asmenybe. Ji negalėjo vaidinti nieko, jeigu nesuderindavo to, ką vaidina, su tam tikrais savo charakterio bruožais, – sakė režisierius Nikita Michalkovas. – Kai vaidmuo ir Liusia pradėdavo gyventi atskirai, švelniai tariant, tai nebūdavo gerai. Bet kai sutapdavo, tai virsdavo tikra daina – žiūrėti, dirbti su ja. Ji pati užsidegdavo nuo to, kaip žmonės už kameros į ją reaguoja. Ji pakildavo, skraidydavo – tai būdavo nuostabus reginys."
L.Gurčenko besąlygiškai paklusdavo režisieriams. Kai Eldaras Riazanovas filmuodamas "Senas kriošenas" liepė aktoriams lengvai apsirengus vaidinti šaltyje, visi piktinosi, ir tik L.Gurčenko vaidino toliau – dublis po dublio.
Energija, jėga ir azartas
Tiek kine, tiek gyvenime, ji nebijojo būti įvairi – tai šiek tiek nevykusi, puošni ir nuostabi. Atrodė, kad L.Gurčenko nebijojo nieko. Ji visam gyvenimui įsiminė tėvo išmintį: "Jeigu tau spjauna į nugarą, vadinasi, eini į priekį."
Aktorė visus stebino savo visapusišku talentu ir darbštumu. Likus keliems mėnesiams iki mirties pasirodė naujausias ir dabar jau paskutiniu tapęs L.Gurčenko filmas "Aštrios sutemos", kuriame ji ne tik atliko pagrindinį vaidmenį, bet pati jį režisavo, kūrė scenarijų ir muziką.
"Kiek ji turėjo energijos, kiek verdančios jėgos, azarto. Tai savas, mylimiausias, talentingas žmogus. Mirtis ištiko ją tuomet, kai ji dar tik kilo – ir tai labai liūdina", – sakė aktorius Valentinas Gaftas, kuriam teko garbė ir malonumas vaidinti su L.Gurčenko.
Meilė – įkvėpimo šaltinis
L.Gurčenko mylėjo ne vieną kartą. Atrodė, kad meilė aktorei buvo įkvėpimo šaltinis. Per visą gyvenimą ji tuokėsi penkis kartus, bet, kaip pati yra prisipažinusi, į savo širdį jų buvo įsileidusi daugiau.
Pirmuoju jos sutuoktiniu tapo scenaristas, istorikas ir rašytojo sūnus Borisas Andronikašvilis. Jie susilaukė dukros Marijos. Apie savo pirmąją meilę L.Gurčenko vėliau kalbėjo labai švelniai: "Borisas buvo neapsakomai gražus. Kai aš jį pamačiau valgykloje, man padėklas iš rankų iškrito."
Bet jų meilė nebuvo amžina, ir antrą kartą L.Gurčenko ištekėjo už Aleksandro Fadejevo, rašytojo Aleksandro Fadejevo įsūnio. Šįkart santykius sužlugdė charakterių nesuderinamumas. "Du ryškūs temperamentai – tai branduolinė bomba", – vėliau prisiminė aktorė.
Trečiuoju jos vyru tapo garsus dainininkas Josifas Kobzonas. Po trejų metų jie išsiskyrė ir vėliau nei vienas, nei kitas nenorėjo viešai kalbėti apie savo gyvenimą kartu.
Santuoka su ketvirtuoju vyru, estrados orkestro pianistu Konstantinu Kuperveisu, truko 18 metų. Jis aktorei buvo ne tik ištikimas vyras, bet ir akompaniatorius. Viename interviu L.Gurčenko prisipažino: "Konstantinas gausiai apipildavo mane komplimentais – tai ir papirko." Bet ir jų santykiams atėjo galas.
Su paskutiniuoju savo vyru, prodiuseriu Sergejumi Seninu, L.Gurčenko susipažino Vladimiro Nabokovo kūrinių motyvais statytos juostos "Sekso pasaka" filmavimo aikštelėje 1991-aisiais. Būtent šis vyras mylėjo aktorę iki paskutinės jos gyvenimo dienos, ir ji mirė jam ant rankų.
L.Gurčenkos laidotuvių procesija:
L.Gurčenkos kolegų mintys:
Naujausi komentarai