M.Monti prisaikdintas Italijos ministru pirmininku (papildyta)

Italijoje trečiadienį Mario Monti (Marijus Montis) oficialiai tapo ministru pirmininku, davęs priesaiką prezidento Giorgio Napolitano (Džordžo Napolitano) akivaizdoje, jis vadovaus technokratiniame ministrų kabinetui.

Buvęs Italijos ministras pirmininkas Silvio Berlusconi (Silvijus Berluskonis) buvo priverstas atsistatydinti šeštadienį, kai parlamente nebeteko turėtos daugumos paramos. Jis Italijos vyriausybei vadovavo dešimt iš pastarųjų 17 metų.

Naująjį ministrų kabinetą sudaro 16 narių, iš jų trys moterys. Ministrų postus užima ekonomikos, teisingumo, teisės ekspertai, patyręs diplomatas ir kariškis – visi kartu jie turės stipriai padirbėti, kad šalis išsikapstytų iš skolų.

68-erių M.Monti, gerbiamas ekonomikos profesorius, buvęs Europos Sąjungos komisaras, buvęs ir prestižinio Luigi Bocconi (Luidžio Bokonio) universiteto Milane dekanas, vadovaus Ekonomikos ir finansų ministerijai.

Corrado Passera (Koradui Paserai), bankininkystės grupės „Intesa Sanpaolo“ pareigūnui, patikėta vadovauti naujai Pramonės ir infrastruktūrų ministerijai, kuri rūpinsis ekonomikos plėtote, derinant su transporto ir infrastruktūros sistemų veikla.

Užsienio reikalų ministru paskirtas Giulio Terzi di Sant'Agata (Džulijus Tercis di Sant Agata).

Vidaus reikalų ministerijai vadovaus Anna Maria Cancellieri (Ana Marija Kančeljeri).

Gynybos ministru paskirtas Giampaolo Di Paola (Džampaolas Di Paola).

Teisingumo ministrė bus Paola Severino.

Turino universiteto ekonomikos profesorė Elsa Fornero (Elza Fornero) vadovaus Socialinio aprūpinimo ministerijai.

M.Monti naujojoje vyriausybėje nėra karjeros politikų.

Kai kurie ekspertai teigia, kad dėl to vyriausybė gali būti labiau pažeidžiama lemiamomis akimirkomis parlamente, kai jai teks siūlyti nepopuliarius sprendimus.

Pasak M.Monti, politikų nebuvimas yra vyriausybės tvirtoji, o ne silpnoji pusė, nes tokiu būdu ji sugebės išvengti politinių ginčų ir vykdyti svarbiausias reformas.

„Politinių asmenybių nebuvimas vyriausybėje greičiau padės nei trukdys sukurti tvirtą paramos pamatą vyriausybei parlamente ir pačiose politinėse partijose, nes dings viena iš nesutarimų priežasčių“, - kalbėjo jis.

Tikimasi, kad jau ketvirtadienį parlamentas balsuos dėl pasitikėjimo naująja vyriausybe, kuriai teks kuo greičiau įrodyti tarptautinei bendruomenei, kad yra rimtai nusiteikusi vykdyti reformas.

Šią savaitę formuodamas savo kabinetą M.Monti siekė bendro sutarimo, jog italams teks „aukotis“, kad išvengtų valstybės bankroto, taip pat ragino „ekonominio, socialinio ir visuomenės augimo“.

M.Monti užsitikrino visų pagrindinių Italijos politinių jėgų palaikymą, tačiau jam teks nelengva užduotis rinktis kursą susiskaldžiusioje politinėje arenoje ir atlaikyti gausias kritikos strėles iš S.Berlusconi sąjungininkų stovyklos.

„Jis negali ilgai tverti“, - skelbė S.Berlusconi priklausantis dienraštis „Il Giornale“.

Tuo tarpu kai kurie S.Berlusconi partijai „Laisvės tauta“ ištikimi veikėjai ragino spalvingo charakterio milijardierių grįžti vadovauti Italijai.

Kritiškame verslo dienraščio „Il Sole 24 Ore“ vedamajame rašoma: „Politinės jėgos atitrūkusios nuo tikrovės, užsiėmusios derybomis dėl (kandidatų į ministrus) vardų, nesirūpindamos dėl būsimosios vyriausybės susilpninimo.“

Nors M.Monti dešimt metų dirbo Briuselyje, šis technokratas iki šiol nebuvo užėmęs jokio politinio posto Italijoje. Tačiau neseniai jis pademonstravo savo ryžtą, tvirtindamas, kad jo vyriausybė turi išsilaikyti valdžioje iki 2013 metų - numatomos kitų visuotinių rinkimų datos.

Dirbdamas ES komisaru, M.Monti pagarsėjo skyręs JAV technologijų milžinei „Microsoft“ beveik 500 mln. eurų (1,73 mlrd. litų) baudą ir užblokavęs 42 mlrd. JAV dolerių vertės planą dėl bendrovių „General Electric“ ir „Honeywell“ susijungimo.

Santūraus būdo M.Monti, kuris labai skiriasi nuo savo ekscentriško pirmtako, sakė esantis „visiškai įsitikinęs“, kad Italija gali įveikti savo skolų krizę, bet privalo veikti greitai.

Italijos valstybės skola labai didelė - 1,9 trln. eurų - tačiau gana stabili, o jos biudžeto deficitas palyginti mažas. Tačiau šalies ekonomika auga vangiai, o dėl pastarojo meto politinės sumaišties Romai pastebimai pabrango skolinimasis.

Žemiau agentūra „Reuters“ pateikia kai kurių faktų iš ministrų biografijų.

Ekonomikos ir finansų ministras: MARIO MONTI

Žinomas ekonomistas ir buvęs eurokomisaras 68-erių M.Monti vadovauja prestižiniam Milano Bocconi (Bokonio) universitetui, kuris laikomas Italijos finansinio elito kalve. Jis taip pat yra Briuselyje įsikūrusio Briugelio ekonominės politikos instituto, kurį įkūrė 2005 metais, garbės pirmininkas.

Pastaraisiais mėnesiais laikraščiuose pasirodė daug jo straipsnių, kuriuose mokslininkas kritikavo pasitraukiantį premjerą Silvio Berlusconi (Silvijų Berluskonį) ir siūlė imtis radikalių reformų Italijos ekonomikai atgaivinti. Jis yra parašęs daug straipsnių

Vidaus reikalų ministrė: ANNA MARIA CANCELLIERI

67 erių metų katalikė 2010 metais buvo Bolonės miesto ypatingoji administratorė ir, šiemet užbaigusi kadenciją, atsispyrė dešiniųjų bei kairiųjų kvietimams kelti savo kandidatūrą mero rinkimuose kaip jų atstovei. Vėliau ji buvo paskirta į panašų postą Parmoje.

A.M.Cancellieri yra dirbusi prefekte - vyriausybės paskirta įstatymo ir tvarkos priežiūros pareigūne- Genujoje ir Katanijoje, aktyviai gynė moterų teises.

Pramonės ir infrastruktūrų ministras: CORRADO PASSERA

Bankininkystės grupės „Intesa Sanpaolo“ vadovas C.Passera išsilavinimą gavo Amerikoje. Jis yra dirbęs konsultacinės bendrovės „McKinsey“ konsultantu, daug parties įgijo nuo devinto iki dešimto praėjusio amžiaus dešimtmečio dirbdamas Italijos magnato Carlo de Benedetti (Karlo de Benedečio) korporacijoje, kur užėmė vadovaujantį postą. Karjerą bankininkystės sektoriuje jis pradėjo 1996 metais.

Priklausydamas jaunajai dinamiškų vadovų kartai 56-erių C.Passera neslepia savo praeities simpatijų Italijos centro kairiesiems. Kalbama, kad jo kandidatūra buvo svarstoma 2006 metais formuojant Romano Prodi (Romano Prodžio) vyriausybę.

1996 metais jis pradėjo vadovauti „Ambrosiano Veneto“ bankui, kuris vėliau susijungė su kitais ir tapo „Banca Intesa“. Tačiau 1998 metais jis paliko šį postą ir išėjo vadovauti su sunkumais susiduriančiai Italijos pašto tarnybai „Poste Italiane“.

Prie „Intensa Sanpaolo“ vairo jis stojo 2007 metais, kai susijungė Milano „Banca Intesa“ ir Turino „Sanpaolo IMI“.

Teisingumo ministrė: PAOLA SEVERINO

Gerai žinoma baudžiamosios teisės specialistė profesorė P.Severino yra Romos LUISS universiteto prorektorė. Tarp teismuose jos atstovautų klientų yra bankininkas Cezare Geronzi (Cezarė Geronzis), buvęs ministras pirmininkas Romanas Prodis ir energetikos milžinė „Eni“. Neseniai jos pavardė pasirodė galimų buvusio teisingumo ministro Angelino Alfano (Andželino Alfano), kuris tapo S.Berlusconi Laisvės tautos partijos sekretoriumi, įpėdinių sąraše.

Gynybos ministras: GIAMPAOLO DI PAOLA

Admirolas G.Paola nuo 2008 metų liepos yra NATO karinio komiteto pirmininkas. Prieš tai nuo 2004 metų jis vadovavo Italijos kariuomenės štabui ir dirbo prie centro dešiniųjų ir centro kairiųjų vyriausybių.

Jis prižiūrėjo pasiruošimą Italijos kariuomenės operacijoms su NATO ir ES Afganistane, Irake, Pakistane ir Jungtinių Tautų (JT) operacijai Libane.

1963 metais tarnybą kariniame jūrų laivyne pradėjęs G. Paola padarė stulbinančią karjerą ir 2004 metais tapo admirolu.

Užsienio reikalų ministras: GIULIO TERZI DI SANTAGATA

Nuo 2009-ųjų spalio G.Terzi buvo Italijos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose. 65-erių patyręs diplomatas, negarsėjantis visuomeninėje ir politinėje veikloje, savo karjerą pradėjo Užsienio reikalų ministerijoje. Per ilgą diplomatinę tarnybą atstovavo Italijai NATO, Jungtinėse Tautose, Izraelyje.

ANTONIO CATRICALA - Ministrų kabineto pasekretorius

Teisininkas A.Catricala nuo 2005-ųjų vadovavo antimonopolinės priežiūros institucijai. Centro kairiųjų Romano Prodi (Romano Prodžio) vyriausybėje jis palaikė liberalizavimo priemones, kurias rėmė tuometinis pramonės ministras Pieras Luigi Bersani (Pjeras Luidžis Bersanis), dabar vadovaujantis kairiajai Demokratų partijai. Tačiau vėliau kairieji jį kritikavo, dėl sprendimų, palankių buvusio premjero S.Berlusconi televizijos imperijai „Mediaset“.