Mėnulyje aptiktas "pastebimas" užšalusio vandens kiekis, pranešė penktadienį JAV kosmoso tyrimų agentūra NASA, skelbdama apie svarbų šuolį kosmoso tyrimuose ir viltis, kad Mėnulyje bus steigiamos bazės.

Pirminiai Mėnulio zondo duomenys "rodo, kad misija sėkmingai aptiko vandens nuolat šešėlyje esančiame Mėnulio krateryje", - sakoma NASA pranešime.

"Šis atradimas atverčia naują skyrių mūsų supratime apie mėnulį", - pažymima jame.

Šių duomenų gauta, kai NASA pasiųsti du zondai praėjusį mėnesį vienas po kito rėžėsi į Mėnulio paviršių.

Viena raketa rėžėsi į netoli Mėnulio pietinio ašigalio esantį Kabėjaus (Cabeus) kraterį maždaug 9 000 kilometrų per valandą greičiu. Šis smūgis pakėlė didžiulį grunto debesį iš kraterio dugno, kurio milijardus metų nebuvo apšvietusi Saulė. Po keturių minučių ant Mėnulio nukrito kosminė laboratorija, kurios kameros stebėjo ankstesnį smūgį.

"Mes sužavėti", - sakė 79 mln. dolerių kainavusio LCROSS projekto vyriausiasis tyrėjas Anthony Colaprete'as (Entonis Kolapritas).

"Daug įrodymų rodo, jog vandens buvo... garų ir grunto debesyje, kurį sukūrė LCROSS (raketos) "Centaur" smūgis, - pridūrė jis. - Vandens ir kitų medžiagų koncentraciją dar reikia tirti, tačiau galima tvirtai sakyti, kad Kabėjuje esama vandens."

Mokslininkai anksčiau buvo įsitikinę, kad Mėnulyje vandens beveik nėra ir kad tik gilių kraterių dugnuose gali būti susikaupę ledo.

Vandens atradimas mūsų planetos palydove bus labai svarbus tolesniems kosmoso tyrimams.

"Atskleidžiama mūsų artimiausio kaimyno, taip pat visos Saulės sistemos paslaptis", - sakė Michaelas Wargo (Maiklas Vargas), vyriausiasis Mėnulio tyrimų vadovas iš NASA būstinės Vašingtone.

"Prireiks šiek tiek laiko, kol visiškai perprasime LCROSS duomenis. Tie duomenys labai gausūs, - perspėjo A.Colaprete'as. - Kabėjuje yra ne vien vandens, bet ir kitų įdomių medžiagų. Visą laiką šešėlyje esantys regionai išties yra šalčio gaudyklės, kuriose medžiagos kaupėsi ir išliko milijardus metų."

Mėnulyje buvo išsilaipinę tik 12 JAV astronautų, o paskutinį kartą žmogus ant jo paviršiaus žengė 1972 metais, kai buvo baigtos "Apollo" misijos.

Tačiau kyla vis daugiau abejonių, ar bus įgyvendintas ambicingas NASA projektas "Constellation", pagal kurį planuojama dar kartą pasiųsti JAV astronautus į Mėnulį iki 2020 metų ir įkurti ten nuolat gyvenamas vietas, kurios taptų tarpine stotimi skrydžiams į Marsą.

Dėl lėšų stygiaus NASA stringa į Mėnulį astronautus turinčios skraidinti kapsulės "Orion", taip pat raketų nešėjų "Ares I" ir "Ares V" kūrimo projektai.

JAV prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) paskirta speciali komisija nurodė, jog dabartinis NASA biudžetas nepakankamas, kad naujas pilotuojamas skrydis į Mėnulį galėtų įvykti iki 2020 metų.