Palydovinės žvalgybos nuotraukos, kurios buvo paskelbtos ketvirtadienį, privertė suabejoti Seulo kariškių pareiškimais, kad per praeitą mėnesį įvykusį artilerijos susišaudymą pasienyje su Šiaurės Korėja komunistinės šalies pajėgoms buvo padaryta didelė žala.

Kariškiai, mėgindami atremti kaltinimus dėl per menko atsako į Šiaurės Korėjos lapkričio 23 dieną įvykdytą Jonpjongo salos bombardavimą, teigė, kad atsakomoji ugnis padarė didelę žalą priešininkams.

Tačiau įtakingas valdančiosios partijos įstatymų leidėjas Kim Moo-Sungas ketvirtadienį pareiškė, kad Šiaurės Korėjo kranto artilerijos pozicijos veikiausiai nenukentėjo.

Per šį incidentą Šiaurės Korėjos artilerija iššovė apie 170 reaktyvinės artilerijos sviedinių, iš kurių apie 80 pataikė į Korėjai priklausančią pasienio salą. Joje žuvo du jūrų pėstininkai ir du civiliai gyventojai, o dar 18 žmonių buvo sužeisti.

Pietų Korėjos gyvenamosios vietovės buvo apšaudytos pirmąkart po 1950-1953 metais vykusio Korėjos karo.

Ši ataka taip pat apgadino Jonpjongo saloje esančią karinę infrastruktūrą, sunaikino 29 namus ir padegė miškus ant kalvų šlaitų bei pasėlių laukus.

Pietų Korėjos plačiai išgirtos savaeigės haubicos K-9 atsakydamos iššovė 80 sviedinių.

Tačiau Kim Moo-Sungas, remdamasis palydovinėmis nuotraukomis, kurias paskelbė tarptautinė žvalgybos kompanija "Stratfor", sakė per valdančiosios partijos posėdį, kad 35 Pietų Korėjos sviediniai nukrito į jūrą, o 45 pataikė į sausumą Šiaurės Korėjoje.

Tačiau iš pastarųjų tik 14 pataikė palyginti arti Šiaurės Korėjos artilerijos pozicijų.

Kai Pietų Korėja pradėjo atsišaudyti, "Šiaurės Korėjos artilerijos pabūklai jau buvo įvaryti atgal į tunelius, ir nei vienas sviedinys nepasiekė taikinio", Kim Moo-Sungo pranešimą citavo naujienų agentūra "Yonhap".

"Panašu, kad 14 sviedinių krito šen ir ten į ryžių laukus", - pridūrė parlamento narys.