Belgijos karalius Albertas II pirmadienį paskyrė socialistą Elio Di Rupo vadovauti naujam ministrų kabinetui, užbaigdamas iki šiol ilgiausiai - 540 dienų - trukusią politinę krizę, kai šalis gyveno be nuolatinės vyriausybės.

Rūmų pranešime sakoma: „Karalius šį vakarą priėmė Elio Di Rupo Belvederio pilyje ir paskyrė jį ministru pirmininku“.

Premjero siūlymu monarchas patvirtino sumažintą vyriausybę, kurią sudaro 12 ministrų ir šeši valstybės sekretoriai, perimsiantys pareigas iš laikinosios vyriausybės, vadovaujamos Yves'o Leterme'o.

Ilgai Finansų ministerijai vadovavęs 53 metų Didier Reyndersas susikeis portfeliais su 47 metų užsienio reikalų ministru Stevenu Vanackere naujoje koalicinėje vyriausybėje, kuri bus oficialiai prisaikdinta karaliaus rūmuose trečiadienio popietę.

Ši ceremonija atneš palengvėjimą 10,5 mln. belgų, nusivylusių dėl nesiliaujančių politikų rietenų, kurios Belgijai pelnė abejotiną ilgiausiai be vyriausybės gyvenusios šalies rekordą.

Kalbiškai susiskaldžiusioje šalyje E.Di Rupo suformuotą koaliciją sudaro įvairios partijos - pradedant centro kairiosiomis, baigiant centro dešiniosiomis, atstovaujančioms tiek pietiniam Valonijos regionui, kur daugiausiai vartojama prancūzų kalba, tiek flamandiškai kalbančiai turtingesnei šiaurinei Flandrijai.

Ministrų portfeliai taip pat buvo po lygiai padalyti tarp abiejų kalbinių bendruomenių ir partijų.

60 metų karjeros politikas E.Di Rupo, gimęs neturtingų imigrantų italų angliakasių šeimoje, tapo pirmuoju prancūzakalbiu premjeru per daugiau nei tris pastaruosius dešimtmečius, ir pirmuoju socialistu nuo 1974 metų, stojusiu prie valstybės vairo.

Retai kada matomas be kaklaraiščio peteliškės E.Di Rupo bus antrasis homoseksualios orientacijos neslepiantis premjeras Europoje po Islandijos premjerės.

E.Di Rupo kelias savaites derėjosi dėl susitarimo mažinti biudžeto deficitą, reformuoti ekonomiką ir perleisti dalį centrinės valdžios galių dviem tarpusavyje nesutariantiems kalbiniams regionams ir nedidelei vokiškai kalbančiųjų bendruomenei.

Po rinkimų, įvykusių pernai birželį, nebuvo suformuota tvari vyriausybė, o susipriešinę politikai ginčijosi 18 mėnesių, kol galiausiai suformavo koaliciją.

Euro zonoje tarsi gaisrui plintant skolų krizei, įstatymų leidėjai pagaliau atidėjo į šalį savo nesutarimus praeitą savaitę, kai Belgijai smarkiai pabrango skolinimasis, o reitingų milžinė „Standard & Poor's“ pablogino šalies kreditavimo įvertinimą nuo AA+ iki AA.

Šis pabloginimas paskatino politikus susitarti dėl taupaus biudžeto, kurio deficitą planuojama sumažinti 11,3 mlrd. eurų ir galiausiai subalansuoti iki 2015 metų.

Tačiau šioje koalicijoje nedalyvauja Belgijos žalieji, taip pat flamandų separatistinis judėjimas N-VA, kuris pernai birželį surinko daugiausiai balsų Flandrijoje, kur gyvena 60 proc. belgų.

Šio judėjimo lyderis Bartas De Weveris pareiškė, kad naujoji koalicija „Flandrijai yra mažumos vyriausybė, primetanti (biudžeto išlaidų) karpymus, už kuriuos turės sumokėti flamandų dauguma“.

Ekonomiškai pajėgesnėje šiaurėje daugelis gyventojų įsitikinę, kad jų mokesčiais subsidijuojamas pietinis prancūzakalbių regionas, kadaise buvęs šalies pramonės centru, tačiau dabar atsiliekantis nuo Flandrijos.

E.Di Rupo trečiadienį išdėstys parlamentui 180 puslapių koalicijos platformą. Naujasis premjeras jau galės dalyvauti šią savaitę vyksiančiame lemiamame Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime.