Rusija įžengia į neištirtą teritoriją, prieš rinkimus orientuodamasi į aukštas naftos kainas, kai virš pasaulio tvenkiasi dar vienos krizės debesys, pripažino valdininkai, verslininkai ir finansininkai "Reuters" susitikime, labai atsargiai vertindami persilaužimo į gerąją pusę galimybes Rusijos ekonomikos ligos istorijoje.

Dauguma metinio susitikimo, vykusio Maskvoje šią savaitę, dalyvių, tikisi, jog atsigaus verslas ir bus sugrįžta prie reformų po rinkimų. Jie mano, kad Vladimiras Putinas sugrįš į Kremlių, bet pripažįsta, kad erdvės manevrui mažėja didėjant vyriausybės įsipareigojimams ir blogėjant situacijai pasaulio rinkose.

„Anksčiau makroekonominiai parametrai derėjo tarpusavyje esant įvairiems raidos scenarijams, dabar šių parametrų reikšmė nesudaro derinių, prie kurių visi įprato, kiekvienas jų gali būti įvairių krypčių, ir kaip tai interpretuoti, niekas nežino. Terra incognita“, - apibūdino situaciją pasaulyje didžiausio Rusijos valstybinio banko - Taupomojo banko valdybos pirmininko pavaduotojas Antonas Karamzinas.

Pagrindinį galimą pavojų Rusijai - priklausymą nuo naftos - didina trilijoniniai rinkimų pažadai, prastas valstybės valdymas, korupcija, stambaus ir prisišliejusio prie valstybinio verslo vyravimas, rinkos reformų ilgalaikės strategijos ir suvokimo, kas jas vykdys - ir ar vykdys - po rinkimų nebuvimas.

„Po rinkimų - priklausomai nuo rezultato - dažniausiai padidėja ir šalies, ir užsienio verslininkų aktyvumas. Bet visa tai turi paremti atitinkama politika“, - sakė Andrejus Šaronovas, buvęs federalinis pareigūnas ir bankininkas, o dabar didžiausio Rytų Europos megapolio 250 milijardų dolerių vertės ekonomiką kuruojantis Maskvos vicemeras.

„Reformų, be abejo, bus“, - įsitikinęs nepakeičiamas V.Putino dešimtmečio finansų ministras Aleksejus Kudrinas.

„Aš manau, kad kitas premjeras, be abejo, turės tam tikrą reformų vykdymo kreditą“, - sakė jis interviu „Reuters“ susitikime, kur dar kartą paragino griežtinti biudžeto politiką ir mažinti valstybės išlaidas.

„Kaip susiklostys aplinkybės“

Priešingu atveju, įspėjo A.Kudrinas, teks didinti mokesčius.

Ekonomikos plėtotės ministerija - tradicinė Finansų ministerijos oponentė - prieštarauja taupymui.

„Kad būtų privačių investicijų, reikia gana rimtų valstybės investicijų į infrastruktūrą“, - sakė ministro pavaduotojas Andrejus Klepačius, siūlydamas nebijoti deficito ir gyvenimo skolon.

„Didinti mokesčius mes vargu ar galime, mes juos ir taip smarkiai padidinome. Mažinti išlaidas, mano nuomone, netikslinga, o ir neįmanoma. Lieka skolintis. 1,0-1,5 proc. BVP ribose tai visiškai įmanoma, ir tikriausiai paskatintų bankų sistemos ir finansų rinkos plėtotę“, - sakė jis.

A.Kudrinas, priešingai, įsitikinęs, kad valstybė turi apsiriboti sąlygų sudarymu.

„Apskritai didesnio makroekonomikos stabilumo išsaugojimas atneš daugiau investicijų, tarp jų privačių ir užsienio“, - sakė jis.

Verslininkai pasirengę investuoti, bet prašo valdininkų užtikrinti lygias žaidimo taisykles ir pažaboti iždo grobstytojus, o ne didinti mokesčius.

„Mes gerai žinome, kad biudžeto lėšos naudojamos labai neefektyviai, būtų galima įvesti tvarką - kad tik būtų noro, ir išteklius galima mobilizuoti“, - įsitikinęs didžiausio Rusijos banko , kuriame dalyvauja užsienis, „Unicreditbank“vadovas Michailas Aleksejevas.

„Geriausia vyriausybė ta, kuri netrukdo“, - sakė „Reuters“ susitikime vienos didžiausių Rusijos bendrovių - „Nornikel“ generalinis direktorius Vladimiras Stržalkovskis.

„Kiekvienas supranta, kad jeigu jis neturi kokių papildomų galimybių išsisukti ar kokių nors nepagrįstų lengvatų, jis turi tą verslą, kuris iš tikrųjų gali užtikrinti jam rentabilumą. Aš norėčiau, kad pas mus žaidimo taisyklės būtų aiškiai suprantamos“. Vienas „Nornikel“ bendraturčių Vladimiras Potaninas nepatenkintas dėl to paties.

„Rankinis valdymas pritvirtina mus prie naftos adatos“, - sakė jis.

„Reikia mažinti administracinius barjerus, mažinti biurokratiją. Ir korupcija kažkodėl seniai neprisimenama, taip pat būtų neblogai“, - sakė V.Potaninas.

Valdininkai „Reuters“ susitikime parodė, jog žino, kokie verslo lūkesčiai, bet patys nėra labai tikri, kad jų supratimas virs veiksmais.

„Galbūt susidarys situacija, kuriai esant mums nepavyks pasiekti pažangos kovoje su korupcija. Šis galimas pavojus svarbesnis už bet kurį kitą“, - sakė prezidento padėjėjas Arkadijus Dvorkovičius.

„Toliau bus lengviau (ryžtis reformoms), - mano A.Kudrinas. Bet tai lėtas procesas. Ar galima tikėtis grupės žmonių, kurie ateis ir padarys? Ir taip, ir ne. Bus taip, kaip susiklostys aplinkybės“.

A.Šaronovas sako, kad žodžiai jau mažai ką reiškia - investuotojai laukia veiksmų:

„Yra tam tikras prieštaravimas pareiškimų ir konkrečių priemonių požiūriu“.

„Kapitalo nutekėjimas aiškiai rodo, kad Rusijoje dabar yra laisvo kapitalo ir jis nepanaudojamas čia“, - sakė „MGM-bank“ direktorių tarybos vadovas Olegas Vjuginas. - Pakaktų griežtai veikti korupcijos, kūmystės, „stogo“ sudarymo, tam tikrų verslų rėmimo srityje, ir atsiskleistų labai daug galimybių".