Buvęs Egipto prezidentas Hosni Mubarakas, kurio byla dėl įtariamų žudymų ir korupcijos trečiadienį buvo pradėta nagrinėti Kaire, tris dešimtmečius mėgavosi beveik absoliučia valdžia, kol buvo išverstas iš posto šių metų vasarį per šalį apėmusį sukilimą.

Prieš teismą stojo H.Mubarakas ir jo du sūnūs Alaa ir Gamalas, buvęs vidaus reikalų ministras Habibas al Adly bei šeši jo patikėtiniai. Tuo tarpu verslininkas Husseinas Salemas teisiamas jam nedalyvaujant.

Mubarakų šeimos nariai ir aukšti pareigūnai kaltinami korupcija, taip pat galimai davę įsakymą šaudyti į protestuotojus per didžiulį visuotinį sukilimą prieš režimą, kuris prezidentą privertė pasitraukti iš posto ir perduoti valdžią kariškiams.

H.Mubarakui akivaizdžiai buvo sunku susitaikyti su šiuo nuopuoliu.

Balandžio 10 dieną pirmąkart prabilęs viešai po savo atsistatydinimo H.Mubarakas sakė arabų palydovinei naujienų televizijai "al Arabiya", kad jis ir jo šeima kenčia nuo "neteisingų pareiškimų, kuriais siekiama sugriauti mano reputaciją ir mesti iššūkį mano sąžinei."

Buvęs lyderis netgi pagrasino iškelti bylas dėl šmeižto jį kaltinančiai žiniasklaidai, o šis pareiškimas supykdė daug egiptiečių.

Iki šių metų sausio 25 dienos, kai prasidėjo pirmieji protestai prieš vyriausybę, H.Mubarakas atrodė neišverčiamas iš daugiausiai gyventojų turinčios arabų šalies vadovo posto. Jis buvo palaikomas Jungtinių Valstijų ir kariškių, iš kurių gretų atėjo į valdžią. Tačiau šį mūsų laikų Egipto faraoną nuvertė jo paties šalies žmonės.

H.Mubarakas netikėtai iškilo į valdžią, kai jo pirmtakas Anwaras Sadatas, įsiamžinęs istorine taikos sutartimi su Izraeliu, buvo nušautas islamistų kovotojų 1981 metų spalio 6 dieną per karinį paradą Kaire.

H.Mubaraks prezidento postą užėmė po metų, o vėliau vadovavo Egiptui be pertraukos iki šių metų vasario.

Per tris dešimtmečius trukusį valdymą į jo gyvybę buvo pasikėsinta dešimt kartų. Už daugumą pasikėsinimų atsakingos islamo fundamentalistų grupuotės, tokios kaip "al Jihad", "Gamaa Islamiyya" ir "Talaeh al Fatah".

Pirmąkart prezidentą mėginta nužudyti 1993 metais - praėjus metams po to, kai islamistai pradėjo smurto kampaniją, mėgindami nuversti sekuliarią Egipto vyriausybę. Tačiau sąmokslas apšaudyti raketomis prabangią H.Mubarako rezidenciją Kaire buvo sužlugdytas.

Vėliau buvo surenta daugiau pasikėsinimų, įskaitant sąmokslą detonuoti sprogmenų prikrautą automobilį prie prezidento kortežo Kaire.

1995 metais kovotojai apšaudė Egipto vadovo kortežą Etiopijos sostinėje Adis Abeboje. Tuo tarpu pernai jį planuota susprogdinti per susitikimą su Libijos lyderiu Muamaru Kadhafi (Muamaru Kadafiu) viename kariniame oro uoste.

1999 metų rugsėjį H.Mubarakas buvo lengvai sužeistas, kai jį Port Saido mieste subadė vienas vyras, veikiausiai nepalaikęs jokių ryšių su islamistų grupuotėmis.

H.Mubarako, kuris anksčiau beveik kasdien žaisdavo skvošą, geležinės sveikatos įvaizdis susvyravo 2003 metais, kai prezidentas nualpo sakydamas kalbą parlamente.

Pareigūnai teigė, kad šalies vadovas susmuko, nes buvo peršalęs ir nusilpęs nuo pasninko per musulmonų šventąjį mėnesį Ramadaną.

2004 metais H.Mubarakui Vokietijoje buvo operuotas pasislinkęs tarpslankstelinis diskas, o pernai kovą toje pačioje šalyje jam buvo pašalinta tulžies pūslė ir gerybinis navikas ant plonųjų žarnų.

Gandai, kad prezidentas mirė operuojamas, buvo išsklaidyti, kai valstybinė televizija parodė jį sveikstantį.

H.Mubarako sveikatos būklės Egipte paprastai būdavo stengiamasi nekomentuoti, o du vaikus turintis šalies vadovas, kurio žmona Suzanne (Siuzan) yra pusiau velsietė, uoliai slėpė nuo viešumos savo privatų gyvenimą.

2007 metais kalbos apie pašlijusią prezidento sveikatą taip suvešėjo, jog H.Mubarakas neplanuotai pasirodė viešumoje, siekiant išsklaidyti gandus.

Ereliška nosimi ir juodais plaukais, kurie veikiausiai yra dažomi, išsiskiriantis lyderis gimė 1928 metų gegužės 4 dieną Nilo deltos kaime Menufijoje.

Jis sparčiai kilo karjeros laiptais karinėse oro pajėgose ir pelnė didvyrio šlovę kaudamasis keliuose karuose su Izraeliu. H.Mubarakas palaikė A.Sadato pastangas sudaryti taiką su žydų valstybe 1979 metais.

Iškilęs į valdžią H.Mubarakas tęsė nepopuliarią taikos su Izraeliu ir suartėjimo su Vakarų šalimis politiką, kuri A.Sadatui kainavo gyvybę.

Jo vyriausybė, vadovavusi 80 mln. gyventojų turinčiai besivystančiai šaliai, dažnai buvo kritikuojama vidaus opozicijos - pradedant Musulmonų brolija, baigiant sekuliarių ir liberalių pažiūrų disidentais.

Tačiau H.Mubarako režimas pažabojo kovotojų grupuotes, vykdžiusias išpuolius praeito amžiaus 9-10 dešimtmetyje, taip pat 2004 ir 2006 surengusias atakas prieš turizmo sektorių.

Dėl Egipto vyriausybės glaudžių ryšių su Jungtinėmis Valstijomis ir Izraeliu H.Mubarakas buvo griežtai kritikuojamas Artimuosiuose Rytuose, ypač per 2006 metais vykusį Izraelio karą su Libanu ir žydų valstybės karinę kampaniją Gazos Ruože 2008-2009 metų sandūroje.

Vidaus opozicija kaltino Vašingtoną žiūrint pro pirštus į H.Mubarako režimo vykdomus žmogaus teisių pažeidimus, korupciją ir nesugebėjimą imtis labai reikalingų reformų.