Nuo kovo 1-osios įsigaliojus Fizinių asmenų bankroto įstatymui, teismai jau sulaukė pirmųjų kregždžių. Tiesa, kol kas bankrutuoti ryžosi tik keli asmenys, o bankroto administratoriai tikina – bankrutuoti galės vos dešimtys.

Saugiklių – daugybė

Naujausiais (vasario 1 d.) Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, įstatymu pasinaudoti šiuo metu gali 1422 asmenys – būtent tiek skolininkų peržengė 25 tūkst. litų skolos ribą, kai įstatymas jau leidžia skelbti bankrotą. Tiesa, ši suma nuo sausio 1-osios padidėjo nuo 21 250 iki 25 000 litų dėl minimalaus atlyginimo, išaugusio nuo 850 iki 1000 litų.

VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas pripažino, kad kiekvienas fizinis asmuo, kurio mokesčių skolos viršija nurodytą sumą, potencialiai galėtų kreiptis į teismą dėl bankroto bylos jam iškėlimo.

„Tačiau bankroto bylai iškelti būtina sąlyga, kad fizinis asmuo neturėtų galimybių įvykdyti visų savo įsipareigojimų (t. y. neturi tam pakankamai pajamų, turto, privalo išlaikyti kitus asmenis)“, – tvirtino A.Klerauskas.

Anot jo, įstatyme numatyta ir daugiau saugiklių, kada bankrutuoti neleidžiama. Pavyzdžiui, teismas atsisako fiziniam asmeniui iškelti bankroto bylą, jeigu paaiškėja, kad žmogus per pastaruosius trejus metus iki noro bankrutuoti pareiškimo tapo nemokus dėl sandorių, pagal Civilinį kodeksą laikomų nesąžiningais, ar dėl žalingų įpročių (piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis ar kitomis psichotropinėmis medžiagomis, azartinių lošimų ir kt.). Bankrotą atsisakoma kelti ir tuomet, kai fizinis asmuo yra nubaustas už veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose (tyčinis bankrotas, pinigų plovimas, apgaulingas ar aplaidus apskaitos tvarkymas), ir jo teistumas nėra išnykęs (jeigu dėl to jis tapo nemokus) arba kai fiziniam asmeniui iškelta neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.

Tiesa, kiekvieną šių atvejų teismas vertina individualiai, tad retų išimčių gali būti.

Susitarti bus sunku

Įmonių bankroto valdymo departamento direktorius Alvydas Geigalas dienraščiui tvirtino, kad jo įstaiga apie iškeltas fizinių asmenų bankroto bylas skelbs geriausiu atveju po mėnesio, – būtent per šį laiką teismai įstatymu įpareigoti išnagrinėti ir patenkinti arba atmesti žmonių prašymus dėl bankroto.

„Mano galva, be balandžio mėnesio pirmųjų procesų nebus. Kad norinčių bankrutuoti yra, žinau tikrai – signalus mums duoda ir bankroto administratoriai. Kalbant apie skaičius – pavyzdžiui, įstatymui įsigaliojus Latvijoje, fizinių asmenų bankrotų skaičius pusantro karto viršijo įmonių bankrotų. Kad taip pat atsitiks ir Lietuvoje, sakyti nedrįsčiau, nes nežinia, kaip pasisuks įstatymo taikymas. Manau, ir pats bankroto įstatymas dar parodys įvairių minusų, trūkumų“, – pripažino A.Geigalas.

Jo nuomone, pats įstatymas pernelyg griežtas, tad pritaikomas tik nedidelei daliai asmenų, turinčių problemų dėl skolų.

„Patys komentatoriai kalba, jog tai labiau ne bankroto, o skolos restruktūrizavimo įstatymas: esmė – skolos išdėliojamos per penkerių metų laikotarpį, kreditoriai turi sutikti, kad pasibaigus šiam laikui jie nebeturės jokių pretenzijų. Viskas yra kreditorių rankose – pritarti šiam planui ar ne. Tad turi būti visų šalių sutarimas“, – apie fizinių asmenų bankroto sunkumus kalbėjo Įmonių bankroto valdymo departamento vadovas.

„Kalbant sporto terminais, mano galva, bankrotų bus nebent šimtai. Tūkstančių tikrai neturėtų būti“, – tvirtino A.Geigalas.

Neišsimoka už šildymą

Bankroto administratorių asociacija tikina, kad pirmieji bankrotai bus paskelbti ne anksčiau, nei gegužės pradžioje. Asociacijos valdybos pirmininkas Gintaras Grinius tikino, kad bankrotu daugiausia domisi už šildymo paslaugas įsiskolinę žmones.

„Keli asmenys kreipėsi ir tvirtino, kad turi dideles patalpas, bet nesugeba sumokėti sąskaitų už šildymą. Yra ir tokių, kurie iš valstybės institucijų gautų baudų ilgai nemokėjo. Bet didžiausios skolos – už šildymą, yra ir 50 tūkst. litų sumų“, – atskleidė G.Grinius.

Pasak jo, nuo kovo 1-osios administratoriai jau pajuto žmonių susidomėjimą bankroto procedūra. Tačiau net ir įvertinus, kad galinčių bankrutuoti yra daugiau nei 1400, realiai procedūrų esą gali būti pradėta vos kelios dešimtys.

„Reikia įvertinti tai, kiek jų norės bankrutuoti, taip pat tai, kad teismas nebūtinai visus prašymus patenkins. Taigi, bankrotų gali būti visai nedaug“, – sakė jis.

Didžiausias įstatymo minusas, pasak asociacijos vadovo, – per ilgas proceso terminas.

„Klausimas, ar teismas leis šį terminą trumpinti, – kitose šalyse jis daug trumpesnis. Juk bankroto esmė ir yra tai, kad žmogus nori pradėti gyvenimą iš naujo, o čia viskas užsitęs“, – trūkumus pripažino G.Grinius.