Savo produkciją ekologiniais ženklais turi teisę žymėti maždaug 3 tūkst. ūkininkų, o ne maisto produktų gamintojų, akcentuojančių ekologiškumą, yra vos trys dešimtys.

Esą ženklas kainuoja nepigiai ir ne visiems pirkėjams reikalingas, penktadienį rašo dienraštis "Verslo žinios".
Aplinkai palankiu ženklu, geriau žinomu kaip Europos Sąjungos (ES) gėlė, mūsų šalyje pasipuošti kol kas leidžiama vieninteliam "Utenos trikotažui", o netrukus, neoficialiais duomenis, tokia teisė gali būti suteikta ir vienai kompiuterius surenkančiai bendrovei.

Užtat parduotuvėse gausu importuotos produkcijos, pažymėtos ne tik ES gėle, bet ir "Mėlynojo angelo" ar "Šiaurės gulbės" ženklais.

Tekstilės gamintojai tikina, kad kuo daugiau sertifikatų įmonė turi - tuo plačiau jai atsiveria rinkos.

Lietuvos gamintojams, pasak Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidento Lino Lasiausko, ekologiškumas yra stipriausias pardavimų arkliukas, todėl trečdalis gaminių žymimi kaip ekologiški. Tačiau verslą stabdo tai, kad konsultantai, akreditacijos ir kiti dalykai nepigiai kainuoja.
Nemažai daliai savo produkcijos tekstilės įmonė "Omniteksas" taiko "Okotex 100" ir baigia sertifikuotis naujam aplinkosaugos vadybos ženklui "EMAS".

"Utenos trikotažas" maždaug 25-30 proc. produkcijos parduoda su ekologiškais ženklais
"Organic Exchange" ir "Okotex".

Lietuviškos kosmetikos gamintoja "BIOK laboratorija" savo ekologišką liniją turi teisę ženklinti "Ecocert" ženklu.
Ekologiškumą parodo keturiems šalies viešbučiams ir keturioms kaimo turizmo sodyboms suteikti "Žaliojo rakto" diplomai, o mūsų paplūdimiai yra turėję teisę pasipuošti "Mėlynosios vėliavos" ženklu.
Prieš keletą metų ekologišką ženklą "Vandens lelija" buvo įregistravusi ir Lietuva, tačiau neatsirado nė vieno gamintojo, kuris būtų šio ženklo siekęs.