Kol viešojoje erdvėje netrūksta kritikos dėl Vyriausybės sprendimo didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), ekonomistai apie laukiančias permainas prabyla ir atlaidžiau.

Įmonės mokėti pajėgios

Vyriausybės sprendimą didinti MMA nuo 850 iki 1 tūkst. litų kontroversiškai vertina ne tik verslininkai, bet ir ekonomistai. Vis dėlto banko „Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis sakė nemanąs, kad pastarasis valdžios nutarimas šalies ekonomikai turės labai didelių neigiamų padarinių. Anot jo, šis MMA šuolis yra veikiau paskata įmonėms padidinti našumą modernizuojant veiklą ir tobulinant jos procesus.

„MMA didinimą pateisina kurį laiką augantis darbo našumas. Tai, kad pastaruosius ketverius metus realus darbo užmokestis nedidėjo, tuo pat metu darbo našumui didėjant, rodo, jog įmonės turi galimybių užmokestį kelti", – teigė ekonomistas.

N. Mačiulis sakė daugiau nerimaujantis ne dėl bendro poveikio šalies ekonomikai, o dėl įtakos atskiriems regionams, ypač mažesniuose miestuose veikiančioms tam tikrų sektorių įmonėms.

Anot jo, rinkoje sunkiai konkuruojančioms įmonėms padidinto MMA našta bus didžiausia, todėl viena kita įmonė gali nesugebėti jos pakelti. „Kita vertus, galima filosofiškai diskutuoti, ar veiklą vykdanti, tačiau nesugebanti mokėti atlyginimo, kuris visą darbo dieną dirbančiam asmeniui užtikrina pragyvenimą aukščiau skurdo ribos, įmonė yra perspektyvi ir duoda Lietuvai ką nors reikšminga" – svarstė N. Mačiulis.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis taip pat yra išsakęs nuomonę, kad MMA kėlimas iki 1 tūkst. litų kai kurioms įmonėms gali sukelti rūpesčių. Anot jo, ištyrus atskirus pramonės sektorius paaiškėjo, kad šie pokyčiai daugiausia problemų sukels maisto pramonės, tekstilės ir baldų įmonėms. Mokėti padidintą MMA gali būti sudėtinga ir nedidelėms įmonėms regionuose.

Grasina konkurencingumui

Pavienėms šalies įmonėms nesugebėjus prisitaikyti prie naujovės, bedarbių skaičius vis dėlto neišaugs, kaip prognozavo N. Mačiulis. Anot jo, apie šį neigiamą padarinį būtų galima svarstyti tik tuo atveju, jei iš tiesų MMA šalyje uždirbtų penktadalis visų dirbančių, kaip šiuo metu rodo oficiali statistika.

„Realybėje skaičius gerokai mažesnis – dalis oficialiai mokančių MMA iš tiesų savo darbuotojams moka priedus vokeliuose. Padidėjus oficialiam MMA, sumažės vokelyje mokama dalis. Kita vertus, neatmestinas ir priešingas poveikis – įmonės, kurios funkcionuoja ties išlikimo riba, gali priimti sprendimą mažinti etatų dalį ir tokiu būdu sutaupyti mokesčiams skirtų lėšų. Tuomet šešėlinė ekonomika nesumažės", – svarstė ekonomistas.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento analitikas Aleksandras Izgorodinas teigė, kad padidinus MMA pagerės mažiausiai uždirbančių gyventojų finansinė padėtis. O tai esą ypač aktualu pastaruoju metu brangstant būtiniausiems produktams.

„Dalies jų perkamoji galia padidės, o tai yra gerai, nes pastaruoju metu matome būtiniausių produktų brangimą", – sakė jis.

Kita vertus, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas dienraščiui yra išreiškęs poziciją, kad MMA didinimas mažiausiai uždirbantiems gyventojams pajamų augimo negarantuos: „MMA didinimas gali atsigręžti prieš žmones, nes privačiojo sektoriaus įmonės gali būti priverstos trumpinti darbo laiką ar net atleisti darbuotojų."

Toliau augti neturėtų

A.Izgorodinas taip pat pabrėžė, kad MMA didinimas gali susilpninti įmonių konkurencingumą, ypač tarptautiniu mastu, o tai neigiamai paveiktų eksporto rodiklius. Be to, dėl didėjančio MMA didės ir įmonių sąnaudos. Juo labiau kad didinti atlyginimus įmonės greičiausiai imsis ne tik gaunantiems minimalią algą, bet ir likusiai darbo jėgai. Anot jo, taip darbdaviai sieks išlaikyti buvusį atlygio skirtumą tarp kvalifikuotos ir nekvalifikuotos darbo jėgos, norėdami darbuotojus motyvuoti.

„Įmonių sąnaudos gali paskatinti įmones didinti kainas, todėl infliacija kitais metais gali didėti", – prognozavo A. Izgorodinas.

Naujausią MMA didinimą vertinantis nuosaikiai N. Mačiulis vis dėlto perspėjo, kad tolesni drastiški Vyriausybės sprendimai dėl darbo užmokesčio keltų pavojų. Jis pabrėžė, kad nustatant MMA labiausiai reikėtų atsižvelgti į vidutinį mėnesinį atlyginimą šalyje. „Europoje yra tik dvi šalys, kuriose MMA sudaro daugiau nei 50 proc. vidutinio šalies atlyginimo. Pagal šį minimalaus ir vidutinio atlyginimo santykį Lietuva jau patenka į penketuką. Pirmoje vietoje, beje, yra Graikija", – sakė ekonomistas ir pabrėžė, kad artimiausius dvejus metus svarstyti apie tolimesnį atlyginimo didinimą tikrai nereikėtų.