Estijai įsivedus eurą jos ekonominis bendradarbiavimas su kitomis euro zonos šalimis tik stiprės, o atotrūkis tarp buvusių partnerių, kurios šia valiuta dar nedisponuoja didės, pastebi Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis. Apžvalgininkas R. Staselis sako, kad euro įvedimas – dar ne viskas. Anot jo, svarbiau, kokias sąlygas potencialiems investuotojams Estija sudarys ateityje.

Dienraščio „Verslo žinios“ apžvalgininkas Rytas Staselis pažymi, jog Estijai 2011 m. įsivedus eurą, kitų šalių akyse ji pelnys patikimos ir neišlaidaujančios šalies įvaizdį, tačiau investiciniams procesams, ekonominiams santykiams su kitomis šalimis tai didesnės įtakos neturės, nes esą jie priklausantys nuo kitų dalykų.  
 
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Raimondas Kuodis pažymi, jog „brolių estų sėkme reikia tik džiaugtis ir semtis iš jų patirties, kaip tvarkyti ekonomiką, valstybės finansus“.

Padės pritraukti daugiau investicijų

R. Staselis mano, kad daug svarbiau ne pats euro įvedimas, bet tai, kokios sąlygos bus sudarytos norintiems investuoti Estijoje.

„Tai, ar jie išlaikys, sudarys investuoti tinkamas sąlygas, yra daug svarbiau negu euro įvedimas, juo labiau, kad šiais metais buvo tam tikrų diskusijų, jog investicinė aplinka Estijoje, švelniai tariant, nepagerėjusi“, – dėstė R. Staselis.

Vis dėlto ekspertas pripažįsta, kad euro įvedimas Estijai padės pelnyti patikimesnės stabilumo atžvilgiu šalies įvaizdį, tačiau tai nereiškia, jog į ją ims plaukti visos investicijos.

„Aš sakyčiau, kad tai priklauso nuo daugelio faktorių, taip pat ir nuo investicinės aplinkos, būtent todėl sakau, kad, ko gero, į Lenkiją arba Čekiją investicijų gali ateiti daugiau negu į Estiją“, – kalbėjo „Verslo žinių“ apžvalgininkas.

Anot R. Staselio, investuotojų dėmesio turėtų susilaukti Estijos paslaugų, informacinių technologijų, taip pat žemės ūkio, transporto, tranzito sritys.

Tuo tarpu Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius R. Kuodis pastebėjo, jog „euras simbolizuoja tvarkingą ekonominę politiką, o investuotojai, be abejo, mėgsta šalis, kuriose makroekonomika tvarkoma geriau“.

Ekspertas prisipažino, jog iš tikrųjų yra nuogąstavimų, kad didelė dalis potencialių investuotojų veikiau rinksis būtent Estijos, o ne Lietuvos ar kurios nors kitos šalies rinką, savo veiklai vystyti.

„Šiuo požiūriu yra tų baimių, bet iš esmės Lietuva čia yra pati kalta. Deja, bet dėl kelių valdžios klaidų unikalus šansas įvesti eurą 2007 metais buvo neišnaudotas“, – pastebėjo analitikas.

Dėl euro poveikio užsienio prekybai nuomonės išsiskiria

„Verslo žinių“ apžvalgininkas R. Staselis mano, jog euro įvedimas Estijoje didesnio poveikio Lietuvos užsienio prekybai su šia šalimi nepadarys. Ekspertas nemano, jog dėl to, kad Estijoje bus įvestas euras, Lietuvoje galėtų pamažėti ar padaugėti investicijų.

„Aš manau, išskyrus pinigų keitimo momentą, ypatingų pasekmių nebus. Kaip aš įsivaizduoju, pavyzdžiui, Lietuvos pieno perdirbimo įmonės perka daug pieno iš estų ūkininkų, kuris yra kur kas geresnės kokybės negu surenkamas Lietuvoje.

Kadangi litas yra praktiškai euro atitikmuo, ypatingai kažkokių nei kurso svyravimų, nei dar kažkokių šalutinių faktorių nebus, tiesiog teks keisti pinigus, norint kažką įsigyti. Bet ir iki šiol juos reikėjo keisti, tai aš nemanau, kad dėl to bus kažkokių problemų“, – kalbėjo ekspertas.

R. Kuodis pastebi, jog vienas didžiausių bendros valiutos pranašumų yra tas, kad tai labai stipriai padidina prekybą tarp šalių, kurias ji sieja.

„Dėl to šalys ir nori turėti bendrą valiutą. Galima tikėtis, kad prekyba tarp Estijos ir kitų euro zonos šalių taps dar intensyvesnė. Tokiu atveju estų ekonomika labiau pasisuktų link euro zonos, galbūt buvusių prekybos partnerių sąskaita“, – svarstė ekonomistas R. Kuodis.

Pašnekovas taip pat pažymėjo, jog užsienio investicijų srautus labiau lemia vadinamieji gravitaciniai veiksniai. Anot R. Kuodžio, jeigu šalis yra prie kokios nors didelės turtingos šalies, kaip antai Estija – greta Suomijos, ar arti Europos šerdies, tai tik dar labiau padidina jos šansus sulaukti investuotojų dėmesio.

„Estija turi kur kas daugiau šansų susilaukti užsienio investicijų negu tokia šalis kaip Lietuva, kuri yra labai toli nuo pagrindinių Europos ekonomikų ir apsupta neturtingų kaimynų. Taigi, estų žvilgsnis yra nukreiptas daugiau į Skandinavijos šalis, jų politinė linija yra labiau identifikuota su Skandinavija, o ne Baltijos šalimis. Įvedus eurą tai dar labiau pastums juos ta kryptim“, – pasakojo pašnekovas.