Konkurencijos taryba atliko kratas penkių stambių kelių statybos bendrovių biuruose. Įtariama, kad kelininkai sudarė neleistiną susitarimą.

Detalių neatskleidžia

Balandžio bei gegužės mėnesiais konkurencijos sargai atliko kratas penkių bendrovių, priklausančių šalies kelininkų elitui, patalpose. Ieškant galimo kartelio įrodymų, konkurencijos prievaizdai lankėsi bendrovių „Alkesta“, „Kauno tiltai“, „Panevėžio keliai“, „Fegda“ ir „Eurovia Lietuva“ patalpose. Atlikti patikrinimai, surinktos dokumentų kopijos.

Kaip Diena.lt teigė Konkurencijos tarybos atstovė spaudai, tyrimas dėl galimo kelininkų kartelio pradėtas po to, kai gauta tam tikra informacija iš Valstybės kontrolės. Esą ši informacija leidžia įtarti, kad penkios stambios kelininkų kompanijos sudarė neleistinus susitarimus dalyvaudamos valstybiniuose viešųjų pirkimų konkursuose.

„Yra tokių įtarimų, - sakė P.Kvietkauskienė. – Valstybės kontrolė mums pateikė tam tikrą medžiagą, ir tos medžiagos pagrindu pradėtas tyrimas.“

Pašnekovė teigė negalinti atskleisti tyrimo detalių. Ji neatmetė galimybės, kad tyrimas gali paliesti ir kitas kelininkų kompanijas. „Tyrimas pakankamai sudėtingas, didelės apimties. Kiek tai užims laiko – sunku pasakyti“, - reziumavo P.Kvietkauskienė.

Kelininkai: susitarimų buvo, bet tik legalių

Kelininkai tikina, kad kartelio nėra ir negali būti. Esą kompanijos dažnai viena su kita bendradarbiauja, tačiau sudaromi susitarimai įstatymų nepažeidžia.

„Mūsų tas patikrinimas nei labai nustebino, nei išgąsdino. Mums nesakė, kad esame įtariami būtent karteliniu susitarimu. Tegul tik tikrina, tegul tik žiūri, kad viskas būtų gerai. Natūralu, kad mes konkuruojame. Kai kuriais atvejais jie (kitos karteliu įtariamos įmonės – red. past.) yra mūsų partneriai, kai sudaroma jungtinės veiklos sutartis. O dažniausiai mes esame konkurentai“, - Diena.lt sakė „Panevėžio kelių“ atstovė spaudai Rasa Čepienė.

Anot jos, karteliu įtariamos kompanijos ne visuomet palaiko šiltus santykius. Pavyzdžiui, „Panevėžio keliai“ su „Kauno tiltais“ neseniai bylinėjosi dėl viešųjų pirkimų konkurso baigties. „Kokia čia gali būti draugystė, kai vyksta karas dėl išlikimo?“, - retoriškai klausė R.Čepienė.

Anot jos, „Panevėžio keliai“ konkurencijos prievaizdams pateikė visą informaciją, kurios jie reikalavo. Tačiau nuo išsamesnių komentarų bendrovė susilaiko iki bus baigtas tyrimas.

„Pas mus jie lankėsi prieš keletą savaičių. Buvo atvykę Konkurencijos tarybos pareigūnai, jie domėjosi viešaisiais pirkimais. Mes pateikėme informaciją, kuri juos domino, jie pasidarė dokumentų kopijas. Kažkokių konkrečių pirkimų, kurie juos labiau domino, išskirti negalėtume“, - sakė R.Čepienė.

Ministro žinia nenustebino

Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, iš Diena.lt sužinojęs apie kartelio tyrimą, nebuvo labai nustebęs. „Yra problemų šiame sektoriuje, seniai apie tai trimituoju. Galimų susitarimų požymių buvo ir anksčiau“, - Diena.lt teigė ministras.

Anot jo, jeigu penkios stambios įmonės būtų nubaustos už kartelinį susitarimą, tai galbūt netgi išeitų į naudą kelininkystės sektoriui. „Tai pasitarnautų konkurencijai, - svarstė E.Masiulis. – Ir galėtume atlikti daugiau darbų už mažesnius pinigus.“

Politikas teigė negalintis spėlioti, kokiems viešųjų pirkimų konkursams bendrovės galėjo rengtis sudarydamos neleistinus susitarimus.

Už kartelį kelininkams gresia piniginės baudos iki 10 proc. metinės apyvartos. Vien „Kauno tiltų“ grupės konsoliduoti pardavimai pernai siekė 470 mln. litų, grupė uždirbo 20,22 mln. litų pelno. „Panevėžio kelių“ pajamos pernai sudarė 180,1 mln. litų, gauta 8,4 mln. litų grynojo pelno.