Moterys, namuose auginančios mažus vaikus, teigia, kad yra vis labiau ignoruojamos potencialių darbdavių.

„Išlįsti iš namų šeimininkės pareigų - labai sunku“, - sako mažametį vaiką auginanti bedarbė Agnė. Moteris pasakoja, kad norėtų pradėti vėl dirbti, bet tam esą kliudo mažamečio vaiko mamos statusas.

Pasak pašnekovės, grįžti į darbo rinką sunku ir pačioms mamoms. „Ilgesnį laiką nedirbus stipriai pasikeičia žmogaus savęs vertinimas ir pasitikėjimas savo jėgomis. Atrodo, kad jau nieko nebemoki.

Taip pat akivaizdu, koks yra darbdavių požiūris į mamas, kurios yra tik bandančios sugrįžti į darbo rinką. Aš iš viso nelabai įsivaizduoju, kokia gali būti moters kvalifikacija ir šansai gauti darbą, jeigu moteris į jį nori grįžti namie su vaiku praleidusi, pavyzdžiui, 7 metus.

Mano atveju, darbdavys renkasi žmogų, kuris neturi mažo vaiko. Su tokiu žmogumi paprasčiausiai mažiau problemų: nereikia apmokėti mokymų, kuriuos galbūt reikėtų apmokėti, mažiau problemų su tradiciniais biuleteniais, kurie yra nuolatinis dalykas, kai mažas vaikas pradeda eiti į darželį“, - pasakojo pašnekovė.

Agnės žodžius patvirtino ir Lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas viešiesiems ryšiams V. Dambrava.

„Namų šeimininkė - turintis neigiamą emocinį krūvį štampas. Namų šeimininkė - tai didžiulis neapmokamas darbas, kurį paprastai daro moterys. Tačiau moterų, norinčių iš namų šeimininkės darbo sugrįžti į tikrą darbą, padėtis yra tikrai problematiška“, - teigia V. Dambrava.

Socialinius, kultūrinius ir politinius projektus įgyvendinančios viešosios įstaigos „Naujos kartos moterų iniciatyva“ vadovė Julija Mažuolienė pastebi, kad ypač siauras galimybių ratas atsiveria toms moterims, kurios namuose, pasitenkindamos namų šeimininkės vaidmeniu, praleido 5-10 metų.

„Pas mus dažnai skatinamas toks šeimos modelis, kai vyras yra šeimos maitintojas, o moteris yra namų židinio sergėtoja. Jei moteris pasirenka būti namie, prižiūrėti vaikus, prižiūrėti namus, vyras uždirba pinigus. Moteris nedaro karjeros, nesimoko, nedirba, užsiima vaikais.

Yra labai daug atvejų, kai tokiose šeimose, užaugus vaikams, moteris nori kažką veikti, bet ką tai moteriai daryti? Ji dažniausiai moka tiktai vieną - prižiūrėti vaikus ir prižiūrėti namus. Ir kai tokiose šeimose įvyksta skyrybos, moteris net negali surasti darbo, nes neturi jokios specialybės“, - pastebi J. Mažuolienė.

Psichologas Gediminas Navaitis sako, kad visuomenės narių nuomonė apie namų šeimininkes yra tik jų pačių problema - svarbiausia, kaip save vertina moteris.

„Pasiekimus labai sunku palyginti. Sakykime, kaip mes palyginsime menininko, mokslininko ir sportininko pasiekimus? Kaip palyginti pasiekimus moters, kuri išaugino ir išauklėjo tris vaikus, su tos moters pasiekimais, kuri padarė profesinę karjerą?

Reikia pradėti nuo adekvataus savęs vertinimo, kurį apibūdinti labai paprasta. Žmogus, kuris adekvačiai save vertina, nemano, kad yra blogesnis už kitus“, - pažymėjo psichologas.

Visgi, pasak G. Navaičio, pačios moterys dažnai klaidingai formuoja savo lūkesčius. Jo nuomone, vienodai išnaudoti savo potencialą šeimoje ir profesinėje srityje tiesiog neįmanoma.

„Jeigu užduodame klausimą moteriai, kaip ji įsivaizduotų savo gyvenimo geriausią variantą, labai reta kuri atsako, kad norėtų pasišvęsti tik profesinei karjerai ir taip pat gana reta, kuri atsako, jog norėtų rūpintis tik namais, buitimi ir vaikais apsiriboti.

Didžioji dalis atsako, kad norėtų pusę darbo dienos dirbti profesinėje veikloje, o pusę dienos skirti namams ir šeimai. Bet ką reiškia toks atsakymas? Jis iš karto nurodo, kad ta moteris idealiu variantu lyg ir nebegalės konkuruoti darbo rinkoje taip, kaip konkuruoja vyras. Dirbdama pusę dienos ji negali turėti tų pasiekimų, kaip vyras. Net jeigu ji yra labai talentinga, vis tiek ji išnaudos tik 50 procentų savo gebėjimų.

Todėl matome tam tikrą prieštaravimą, nes iš vienos pusės moterys laiko tokį gyvenimo būdą kaip ir idealu, iš kitos pusės, kada jos susikuria tokį gyvenimo būdą, tai ir jos pačios lieka nepatenkintos, nes negali pasiekti profesinėje veikloje kiek galėtų ir sugebėtų“, - pastebėjo psichologas.

G. Navaičio nuomone, aplinkinių požiūris į karjerą ir šeimą   derinančias moteris irgi dvejopas. Anot psichologo, profesinėje veiklos jos dažnai nuvertinamos, tačiau gyvenimo būdo joms pavydima.