Po krizės įveikimo programų tiek Baltijos šalių, tiek viso pasaulio ekonomika stiprėja, tačiau išsivysčiusių šalių ūkio plėtra bus pažeidžiama ir gana lėta. Tiesa, darbo rinkos situacija stabilizuosis, Stokholme vakar paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“ teigia SEB grupės analitikai.

Didžiausią rūpestį ekonomistams kelia daugelio pasaulio šalių valstybės finansų būklė ir būsimi globalios kredito rinkos pokyčiai. Prognozuojama, kad didžiųjų šalių palūkanų normų politika išliks skatinančioji, kol ekonomikos atsigavimas netaps tvirtas.
Fiskalinė įtampa kai kuriose šalyse, ypač euro zonoje, yra didelė, sakoma SEB grupės apžvalgoje. Tai kelia riziką, jog palūkanų normų, valiutos kurso ir fiskalinės politikos priemonėmis ūkio augimo nebebus galima paskatinti, jei plėtra imtų išsikvėpti.

Analitikų teigimu, naujai kuriamos finansų reguliavimo taisyklės ir reikalavimai stabdys kredito plėtrą, nes finansinių išteklių pasiūla mažės ir bus brangesnė. Infliacijos rizika trumpuoju laikotarpiu yra nedidelė, numatomas griežtesnis finansų rinkų reguliavimas, o fiskalinė politika jau artimoje ateityje turės tapti ribojančiąja, todėl daugelyje šalių bazinės palūkanų normos greitai nedidės. Spėjama, kad nei JAV Federalinis rezervų bankas, nei Europos centrinis bankas bazinių palūkanų iki 2010 m. gruodžio nekeis.
JAV ekonomikos plėtra 2010 m. bus gana sparti, tačiau antroje metų pusėje sulėtės, nuslopus teigiamai atsargų kaupimo ir fiskalinio skatinimo įtakai. Jungtinių valstijų ekonomikos plėtrą apsunkina ir prasta darbo rinkos padėtis – dėl to vartojimas 2010 m. netaps varomąja jėga.

Tuo metu euro zonos nedarbo lygis išlieka aukštas. Kai kurių šalių valstybės finansų padėtis blogėja tiek, jog prarandamos ekonomikos skatinimo galimybės. Dėl minėtų priežasčių tikimasi lėto euro zonos ūkio atsigavimo ir euro silpnėjimo.

Lėtai atsigaunant didiesiems pasaulio ūkiams, pasaulio ekonomikos varikliu ir stabilizavimo veiksniu tampa Pietryčių Azijos šalys – vien Kinijai 2010 m. teks apie 30 proc. viso pasaulio BVP prieaugio. Pasak SEB grupės analitikų, Azijos ekonomikai stiprybės teikia tvirtos eksporto pozicijos, santykinai nedidelė finansų krizės įtaka, aktyvi regioninė prekyba ir skatinančioji Kinijos fiskalinė politika.

Baltijos šalyse recesijos pabaigos laukiama jau šiemet. Ūkio atsitiesimo požymiai, prasidėję praėjusių rudenį, dar labiau išryškėjo šią žiemą. Eksportas toliau atsigauna, o didėjanti tikimybė, kad Estija įstos į euro zoną 2011 m., į regioną vilioja investicijas. Kita vertus, analitikai pabrėžia būtinybę Baltijos šalių, ypač Latvijos, valdžiai laikytis fiskalinės drausmės.

„Eksporto pagyvėjimo ženklai matomi ir Lietuvoje, o tai pagrindžia prognozes, jog ekonomika atsigaus jau šiemet. Kita vertus, vartojimas šalies viduje tebebus silpnas, o nedarbo lygis didės – šalies gyventojai ekonomikos būklės pagerėjimo 2010 m. dar nepajus. Įtempta valstybės finansų būklė reikalauja ir atidaus valdžios sektoriaus skolos valdymo, kad dabartinis skolinimasis netaptų ekonomikos plėtros stabdžiu vidutiniuoju laikotarpiu“, – sakė SEB banko Lietuvoje vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė.