Lietuvos ir Rusijos vadovų ar Vyriausybių vadovų susitikimai nėra dažni, nors gerų kaimyninių santykių siekiamybę deklaruoja kiekviena politinė jėga, atėjusi į valdžią. Štai ir dabartinės Vyriausybės programoje rašoma, kad Lietuvos ir Rusijos santykiams būtinas „perkrovimas” dėl abiem pusėms naudingų kaimyninių ateities santykių.

Šios savaitės Sankt Peterburgo Lietuvos ir Rusijos Premjerų Algirdo Butkevičiaus ir Dmitrijaus Medvedevo susitikimas įvyko praėjus trejiems metams po 2010 metų vasario Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Premjero Vladimiro Putino ir mėnesiu vėliau – to paties V. Putino ir tuometinio Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus  pokalbių. A. Butkevičiaus dialogas su D. Medvedevu nemaža dalimi buvo skirtas energetikai, kaip, beje, ir prieš trejus metus buvę susitikimai, tačiau situacija, regis, mažai pasikeitė.

–  Rusija vis priekaištaudavo Lietuvai dėl III ES energetikos paketo įgyvendinimo, dabar išgirdote, kad Rusija su tuo susitaikė, o Lietuva susitaikė, kad parduodamų dujų kainos penktadaliu didesnės nei latviams ir estams?

– Prieš susitinkant su Rusijos Ministru Pirmininku p. D. Medvedevu turėjome pokalbį su „Gazprom” vadovu p. A. Mileriu ir mes aiškiai pasakėm, kad mūsų tikslas yra kalbėtis dėl kainų sumažinimo Lietuvos gyventojams. Kada susitikom su p.D. Medvedevu, jis išsakė tas mintis, sekančią savaitę ekspertai tegu atvyksta į Lietuvą ir tegu kalbasi, bet kitas klausimas, kuris matėsi jį labai jaudino – dujų tranzitas į Kaliningradą per Lietuvą. Kažkodėl jautėsi tokia nuostata susiformavusi, kad gali Lietuva kartais ir uždaryti tą sklendę.

– Bet, Premjere, juk tuoj po rinkimų Jūs pats ir esate sakęs, kad tranzito tarifo dydis – mūsų koziris kovoje dėl mažesnių dujų kainų. Tai Jūs pats juos ir išprovokavote tam nerimui?

– Aš pasakiau, kad yra derybų klausimas ir į derybas turi būti įtraukta keletas klausimų. Pirma, kaip sakiau, dėl III ES energetikos paketo jokių pokyčių negali būti, kitas, pasiūlymas dujų kaina Lietuvai ir trečias derybinis objektas – tranzito tarifai į Kaliningrado sritį.

– Tai gerai, Premjere, pasakykite ar buvo kokių nors užuominų apie dujų kainos sumažinimą Lietuvai jau šiemet? Gal buvo kokių pasiūlymų mainyti kainą į kažką kitą?

– Ne, mes su p. D. Medvedevu detaliai nesikalbėjom, bet kada vyko tas neformalus, pažintinis susitikimas su p. A.Mileriu, jis sakė, kad „mes jau kitą savaitę atsiunčiam ekspertus į Lietuvą, ir ekspertai tegu kalbasi, ir taip pat bus svarstomas šitas klausimas”. Bet kad kažką pažadėtų už kainą, tikrai to nebuvo.

–Bet kaip Jūs manote, ar įmanoma, kad kaina dar šiemet būtų sumažinta tų ekspertų lygyje pabendravus, ar kol nebus terminalo apie tai galima pamiršti?

–Aš manau, kad įmanoma.

– O grįžtant prie tranzito. Jūsų vizito metu Lietuvoje viešai daug kalbėta, kad Rusija ketina tiesti „Nord Stream” atšaką į Kaliningradą. Ar šitų pokalbių metu Jums buvo tai patvirtinta?

–  Tai labai geras klausimas – oficialiai niekur apie tai nebuvo kalbama nė viename susitikime. Bet galiu pasakyti, ką pabrėžė specialistai iš šalies. Atšaką tiesti nuo „Nord Stream” į Kaliningrado sritį, tai finansiškai būtų neatsiperkantis projektas ir daugiau tai būtų politinis sprendimas. O kas gali paneigti, kad tai nebuvo padaryta specialiai prieš susitikimą.

– Premjere, jeigu Jūs sakote, kad dar šiais metais įmanoma, kad jūs sutartumėte dėl mažesnių dujų kainų, tai kaip Jūs manote, ką už tai Lietuva gali pasiūlyti mainais? Vis tiek kažko iš mūsų prašys mainais?

– Aš manau, kad jie prašys garantuoti dujų tiekimą į Kaliningrado sritį ir kad ta sutartis būtų ilgalaikė ir kad toje sutartyje būtų numatyti tranzito tarifai. Aš manau, kad jie iš savo pusės irgi reikalaus kai kurių dalykų. Na, pavyzdžiui, kad ta dalis dujų, kuri bus tiekiama Lietuvai ir, atsidarius suskystintųjų gamtinių dujų terminalui, aš manau, jie reikalaus, kad būtų pasirašyta ilgalaikė sutartis. Manau, kad mes su tokia sąlyga nesutiksime.

– Ar susitikime su Premjeru buvo kalbama apie Kaliningrado srityje statomą Baltijos  atominę?

– Ne, tikrai nebuvo kalbama nė viename susitikime. Bet turiu pasakyti, kad tik atvykęs į Sankt Peterburgą iš mūsų ambasadoriaus p. Norkaus sužinojau, kad Lietuvai jau yra parengti atsakymai (dėl elektrinės saugumo). Tie atsakymai sudaro 180 lapų.

– O kaip vertinate kalbas, kad „Rosatom” yra pasiryžęs finansuoti elektros jungties tarp Kaliningrado ir Lenkijos tiesimą?

– Reikia pasakyti, kad pietų metu teko kalbėtis su Lenkijos ministru, kuris atsakingas už aplinkosaugą ir dalį energetikos, ir jo tiesiogiai klausiau ar vyksta kažkokios derybos dėl elektros jungties tiesimo iš Kaliningrado srities į Lenkiją. Jis man pasakė, kad jokie pokalbiai nevyksta ir jie nesiruošia pasirašyti jokio susitarimo.

– O ar tiesa, kad Rusija, o tiksliau „Rosatom” siekia investuoti į Kruonio HAE, arba, pavyzdžiui, siūlo Kaliningrado srityje statomos atominės akcijas  keisti į tam tikrą dalį KHAE akcijų?

– Vyriausybės programoje numatyta, kad „Sovietų Sąjungos padarytos okupacinės žalos klausimas turės būti įgyvendinamas derybomis su Rusija ieškant priimtinų sprendimų”. Ar svarstėte okupacinės žalos klausimą su Dmitrijumi Medvedevu?

– Ar Lietuva yra linkusi daryti tokius mainus, juk Kruonis, berods, yra stratgeginis objektas?

–Ne, mes tikrai nesiruošiame to daryti. Ir visiškai negali būti kalbos apie tai.

– Lietuva pažadėjo EK išspręsti IAE uždarymo problemą dar šį mėnesį. Kaip vyksta derybos su NUKEM? Kada bus atnaujintas Panaudoto branduolinio kuro saugyklos projekto (B1) finansavimas?

– Turiu pasakyti, kad jau kovo mėnesį turėjo būti šitas klausimas užbaigtas, bet dar buvo paprašyta nepriklausomos Didžiosios Britanijos kompanijos kad atliktų tyrimą dėl tų vadinamų konteinerių, kurie neatitinka projektinių reikalavimų, kad jie pateiktų išvadas. Tikime, kad jau balandžio mėnesį turi būti sudėti visi taškai.

– O ar jau baigtas IAE veiklos auditas ir ar prireiks pasitelkti teisėsaugą? Jūs net esate sakęs, kad gali atsitikti taip, kad buvęs Energetikos ministras A. Sekmokas bus „nuduotas” prokurorams?

– Aš tikrai neįvardijau, kad pats ministras, bet galiu pasakyti, kad auditas, aš manau, artimiausiu metu bus užbaigtas. ir ta medžiaga bus atiduota teisėsaugos institucijoms.

– Na, ir dar apie naująją atominę. Gerokai uždelstas atsakymas dėl VAE, vyriausybė vis negali apsispręsti, nors jau „išlindo” kalbos, kad jūs linkę statyti atominę, bet ne tokią kaip mąstė Andriaus Kubiliaus Vyriausybė. Ar yra tiesos tokiuose svarstymuose?

– Galiu pasakyti, gaila, kad šita informacija išlindo į viešumą, neturint pilnos informacijos.  Man grįžus iš Baku studija bus pristatyta mano kabinete, tikiuosi, po to bus pristatyta Seimui ir visuomenei, bet bus jau politinė diskusija, pagrindžiant ekonomine matematine analize.

– Premjere, bet vizija kokia – statyti?

– Aš iš dalies žinau, koks yra atsakymas, bet šiandien dar nenorėčiau jo komentuoti.

– Tai tada paklausiu kitaip – tai gal ministrė Birutė Vėsaitė buvo arti tiesos?

– Matote, mes politikai turime pagalvoti, ką gali sakyti ministras ir ką gali sakyti Seimo narys. Manau, kad, jeigu jinai man būtų paskambinusi prieš darydama tą pareiškimą ir pasitarusi, tai tikrai aš jau būčiau suteikęs daugiau informacijos, ir ji tikrai būtų susilaikiusi.

– Bet ar tai „kenkia Lietuvos tarptautiniam įvaizdžiui”?

– Žinote, tai gal... pasakysiu taip – tai nesuteikia solidumo vertinant vyriausybę.

– Ir baigiant mūsų pokalbį. Kaip pasijutote po Prezidentės žodžių, kad ji vertins Vyriausybės darbą, kai bus ką vertinti?

–  Aš galiu pasakyti, kad per tą 100 dienų mes energetikos srityje priėmėme sprendimus Elektrėnuose sumažinti elektros energijos rezervą du kartus, tai Lietuvai, perkant dujas iš „Gazprom”, mažiau kainavo nuo 120 iki 140 milijonų litų. Sustabdėm nusikalstamą sprendimą dėl saulės modulių, tai būtų Lietuvai kiekvienais metais kainavę vis 500 milijonų litų, kiekvienam gyventojui būtų reikėję už 1 kWh padidinti kainą 5 centais, o mes netgi sumažinome 1,5 cento. Pasidarėme jau pilną analizę dėl Viešųjų pirkimų įstatymo ir ne tik įstatym, bet ir dėl biurokratinio aparato. Energetikos studija, kurią praėjusi Vyriausybė rengė 4 metus, bet mes taip ir nepamatėm energetinių skaičiavimų jau bus balandžio mėnesį, nors mums reikia pateikti iki gegužės vidurio. Todėl yra nuveikta gana daug, o gyvenamųjų namų renovacijos rezultatai pasimatys jau liepos mėnesį.

– Kaip čia taip išeina, kad Prezidentė nieko nemato, o Jūs tokį sąrašą vardinate?

– Prezidentės turite paklausti, aš tikrai nenoriu komentuoti.

– O tekstas „klaidas galima ištaisyti, bet nieko nedarymo ištaisyti neįmanoma”, Prezidentės, kaip manote, buvo taikytas Premjerui Algirdui Butkevičiui?

– Žinote, Jūs paklauskite Prezidentės.

– Dar daug ko turiu Jūsų paklausti, bet atidėkime kitam kartui. Dėkoju Jums už pokalbį.