Naują pieno perdirbimo gamyklą planuojantis statyti kooperatyvas „Pienas LT“ po ilgo blaškymosi tarp Ramygalos ir Kauno laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vakar galutinai apsisprendė dėl vietos.

Ilgai posėdžiavusi ir karštai diskutavusi „Pienas LT“ valdyba pasirinko Kauno LEZ. Kooperatyvo pirmininkas Naglis Narauskas „Sekundei“ teigė, kad Kaunas pasirinktas todėl, kad teks įveikti mažiau biurokratinių kliūčių, palyginti su Ramygala.

„Panevėžio rajono savivaldybei, kuri valdo Ramygalos LEZ, būtų reikėję skelbti žemės sklypo aukcioną. Galbūt mes būtume ir vieninteliai dalyviai, tačiau tai užtruktų, o mes neturime laiko“, – aiškino pirmininkas.

Kaip žinia, kooperatyvą spaudžia terminai – paraiška gauti finansinę paramą iš Europos Sąjungos gamyklai statyti turi būti pateikta per birželio mėnesį.

Labai stengėsi

Pasak N.Narausko, dar vienas  Kauno LEZ pranašumas tas, kad čia rūpintis nereikės papildomomis techninėmis sąlygomis: elektros, vandens tinklais – viskas jau yra.

Kooperatyvo „Pienas LT“ vadovas patikino, kad Panevėžio rajono savivaldybė labai stengėsi ir buvo labai lanksti, derėdamasi dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos Ramygaloje. Tačiau esą valdyba nusprendė, kad vis dėlto labiau apsimoka įsikurti Kaune.

N.Narauskas, paklaustas, ar tai, kad Ramygaloje žemės sklypo nuoma būtų atsėjusi pigiau nei Kaune, nebuvo pliusas, atsakė, jog atlikti ekonominiai skaičiavimai neparodė didelio efekto, jei būtų pasirinkta Ramygala.

Stambiuosius šalies pieno gamintojus vienijantis „Pienas LT“ iš pat pradžių jau žvalgėsi į Kauno LEZ. Bet pastaruoju metu jo žvilgsnis  vis labiau pradėjo krypti į Ramygalą, kur buvo įgyvendintas 16 milijonų litų kainavęs plyno lauko investicinis projektas.

Kooperatyvo vadovai svarstė, kad rinktis sklypą Ramygaloje būtų pigiau. Be to, čia palankesnė ekologinė aplinka, didesnės galimybės plėtrai, tačiau iki statybų vietos reikia nutiesti inžinerinius tinklus. Jie sakė, kad, jeigu Panevėžio rajono savivaldybė įsipareigotų sutvarkyti technines sąlygas, veikiausiai būtų pasirinkta Ramygala.

Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis tada kooperatyvo valdybos narius patikino, kad elektrą ir vandenį tiekiančios įmonės yra suinteresuotos turėti tokį didelį vartotoją kaip pieno perdirbimo gamykla ir pasistengs sudaryti sąlygas. Jis žadėjo, kad ir Savivaldybė pagelbės viskuo, kas nuo jos priklauso.

Nebūtų užtrukę

Vakar „Sekundei“ nepavyko pasikalbėti su P.Žaguniu – jis atostogauja užsienyje. Savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys sakė nenorįs komentuoti pieno gamintojų sprendimo.

Jis tik patikino, kad žemės sklypo aukcionas, kurį privalėjo skelbti Savivaldybė, ir nutiesti inžinerinius tinklus nebūtų buvusi rimta kliūtis „Pienas LT“ laiku įšokti į paramos traukinį.

„Aukcioną mes jau dabar paskelbėme. Potencialių nuomininkų nėra. Taigi jis nebūtų užtrukęs. Kita vertus, „Pienas LT“ valdybos teisė rinktis“, – kalbėjo direktorius.

„Sekundė“ jau rašė, kad planuojama statyti pieno perdirbimo gamykla kainuotų apie 100 milijonų litų. Kooperatyvas siekia, kad maždaug pusę investicijų padengtų ES ir valstybės biudžetas. Gamykloje iš pradžių ketinama perdirbti 650 tonų pieno, vėliau – dvigubai daugiau.