Siekdama sušvelninti pasaulio ekonominės krizės pasekmes Lietuvoje bei reaguodama į krovinių srautų mažėjimą, Susisiekimo ministerija pradėjo rengti antikrizinių priemonių paketą. Numatoma aktyviau koordinuoti skirtingų transporto šakų sąveiką, taikant lanksčią tarifų ir mokesčių sistemas, skatinti efektyviai naudojančias energiją transportavimo technologijas, pagreitinti infrastruktūros projektų įgyvendinimą, supaprastinti administracinę naštą transporto verslui. Priemonių planas kuriamas atsižvelgiant į verslo asociacijų siūlymus.

Pasak Susisiekimo ministerijos valstybės sekretoriaus Almino Mačiulio, ministerija gauna nemažai siūlymų iš Klaipėdos uoste dirbančių krovos kampanijų,  Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos „Linava", ekspeditorių asociacijos „Lineka", kitų organizacijų, vienijančių verslo įmones. Jei prieš metus buvo kalbama apie ypatingą krovinių vežimo verslo plėtrą, sparčiai augantį  krovininių automobilių poreikį, tai dabar kelių, geležinkelių ir jūrų transporte ryškėja recesijos tendencijos.

„Transporto verslas gauna apie 17 mlrd. litų pajamų, iš jų 10 mlrd. litų sudaro transporto paslaugų eksportas. Tai viena iš nedaugelio ūkio šakų, sėkmingai konkuruojančių pasaulinėje rinkoje, - akcentavo A. Mačiulis. - Siekdami išlaikyti rinką, turėsime šalinti administracinius barjerus tranzitiniam srautui  - supaprastinti  vizų režimą, greitinti dokumentų forminimą ir taikyti lanksčią  tarifų nuolaidų bei skatinančią mokesčių sistemas." Ministerijos valstybės sekretoriaus nuomone, būtina skatinti modernias intermodalines krovinių gabenimo technologijas, derinant skirtingų transporto šakų veiksmus.  

Asociacijos „Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius teigė, kad išlaikyti vežimų rinką Europoje šalies vežėjams pavyktų tik sumažinant paslaugų kainas. „Krizės laikotarpiu su Vyriausybės institucijomis turime užtikrinti sektoriaus funkcionavimą, todėl tariamės su jūrų keltų operatoriais, Klaipėdos jūrų uostu bei „Lietuvos geležinkeliais". Susitarėme, kad visi vežimo grandinės nariai solidariai sumažins savo pelno maržas, gal net sumažindami pelną iki nulio, kad išliktume rinkoje, - pareiškė jis, - tačiau bankai bei monopolinę padėtį užimančios įmonės nėra solidarūs su kitais rinkos dalyviais."

Pasak A. Kondrusevičiaus, kai pasaulyje nafta atpigo tris kartus, „Mažeikių nafta" dyzelinas tiek neatpigo. Panašiai elgiasi ir bankai - kreditai brangsta, o tai trikdo ir brangina apyvartinių  lėšų skolinimąsi.

Kuriant antikrizinių paketų priemones bus tariamasi ir su mokslininkais. Šį paketą planuojama parengti dar iki 2009 metų pradžios.