Lietuvoje toliau daugėja euro įvedimą skeptiškai vertinančių gyventojų, rodo naujausias Eurobarometro tyrimas.

56 proc. Lietuvos gyventojų šių metų rugsėjo mėnesį teigė, kad jų šalyje aplinka (gyventojų nuotaikos) euro įvedimui yra nepalanki. Šių metų gegužės mėnesį taip manančių buvo 50 proc., o pernai rugsėjį - 47 procentai. Didesnė skeptiškai euro įvedimą vertinančių gyventojų dalis iš naujųjų Europos Sąjungos valstybių šiemet rugsėjį buvo tik Čekijoje - 59 proc., skelbiama naujausioje Eurobarometro apžvalgoje.

Rugsėjį 49 proc. Lietuvos gyventojų manė, jog euro įvedimas šaliai bus labai arba greičiau žalingas, nei naudingas. Gegužės mėnesį taip manančių buvo 47 proc., o prieš metus (2009-ųjų rugsėjo mėnesį) - 44 procentai.

Optimistiškai vertinančių euro įvedimo įtaką gyventojų mažėja. Šiemet rugsėjį taip teigė 41 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų, gegužės mėnesį - 42 proc., o pernai rugsėjį - 44 procentai.

Daugiau pesimistiškai nei optimistiškai vertinančių euro įvedimo įtaką jų šaliai rugsėjo mėnesį taip pat buvo Čekijoje, Latvijoje ir Lenkijoje.

Tuo tarpu skeptiškai vertinančių euro įvedimo pasekmes jų asmeniniam gyvenimui Lietuvoje per pusmetį sumažėjo - gegužės mėnesį jų buvo 46 proc., tuo tarpu rugsėjį taip teigė 44 proc. apklaustųjų. Teigiamai vertinančių euro įtaką jų gyvenimui gyventojų dalis padidėjo nuo 40 proc. gegužę iki 42 proc. rugsėjo mėnesį.

47 proc. Lietuvos gyventojų rugsėjį tvirtino, kad jie nesidžiaugtų euro įvedimu - per pusmetį taip teigiančių gyventojų dalis nepakito. Tuo tarpu besidžiausiančių euro įvedimu gyventojų dalis smuktelėjo nuo 43 proc. gegužę iki 42 proc. rugsėjo mėnesį.

Manančių, kad euro įvedimas padės apsaugoti šalį nuo tarptautinių krizinių, Lietuvos gyventojų dalis per pusmetį sumažėjo nuo 32 proc. iki 31 proc., tuo tarpu su šiuo teiginiu nesutinkančių gyventojų dalis išliko stabili ir sudarė 50 procentų.

75 proc. Lietuvos gyventojų rugsėjį manė, kad euro įvedimas padidins kainas (gegužę 73 proc.), 18 proc. teigė, kad euras prisidės prie kainų stabilumo (19 proc.), 4 proc. tvirtino, kad euro įvedimas neturės įtakos kainoms (4 proc.). Be to, 77 proc. gyventojų (75 proc.) mano, kad įvedant eurą prekybininkai dirbtinai manipuliuos kainomis.

Rugsėjį 54 proc. Lietuvos gyventojų tvirtino, kad euro įvedimas susilpnins nacionalinį identitetą (gegužę - 49 proc.), 48 proc. manė, kad įvedus eurą šalis praras galimybę kontroliuoti ekonominę politiką (gegužę - taip pat 48 proc.), 50 proc. apklaustųjų teigė, kad dėl euro įvedimo patirtų asmeninių nepatogumų (gegužę - 51 proc.).

Lietuvos gyventojų, manančių, kad euras bus įvestas po 4-5 metų, per pusmetį sumažėjo nuo 41 proc. iki 40 proc., tuo tarpu teigiančių, jog tai bus padaryta ne anksčiau kaip po penkerių metų dalis padidėjo nuo 13 iki 16 procentų. Rugsėjį, kaip ir gegužės mėnesį, 26 proc. gyventojų teigė, jog euras bus įvestas per 2-3 metus.

Rugsėjo mėnesį 38 proc. Lietuvos gyventojų tvirtino, jog norėtų kuo galima vėlesnio euro įvedimo (gegužės mėnesį - taip pat 38 proc.). Norinčių kuo greitesnio euro įvedimo Lietuvos gyventojų dalis per pusmetį padidėjo nuo 17 proc. iki 20 procentų.