- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo pirmininkas Vydas Gedvilas teigia, kad Seime jo darbo kabinete vasario 13 dieną įvykęs neskelbtas susitikimas su Rusijos atominės energetikos bendrovės „Rosatom“ atstovais „pernelyg sureikšminamas“ ir tikina nematąs jokų perspektyvų Lietuvai dalyvauti bendruose projektuose su šia Rusijos branduolinės energetikos milžine.
Tuo metu premjeras Algirdas Butkevičius teigia, jog tokių susitikimų negalima slėpti, apie juos visuomenė turi būti informuojama.
„Tiesiog, manau, per daug sureikšminamas šitas susitikimas, jis buvo gal prieš dešimt dienų, kreipėsi dėl susitikimo ir mes kalbėjome apie atominę energetiką.(...) Žmogus, yra viceprezidentas, atsakingas už vakarų ir Ukrainos atominę energetiką ir aš pasakiau tai, kad reikia kreiptis į Vyriausybę, kad yra sudaryta darbo grupė, kuri gegužės 15 dieną pateiks projektą, ką mes toliau darysime su atomine elektrine ir tiesiog tuo pokalbis ir baigėsi“, - šeštadienį atsakydamas į žurnalistų klausimus sakė Seimo pirmininkas „darbietis“ V.Gedvilas.
Jis patvirtino, jog buvo susitikęs su Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje atomines elektrines statančio Rusijos holdingo „Rosatom“ dukterinės įmonės „Rusatom Overseas“ viceprezidentu Aleksandru Mertenu. Susitikimui tarpininkavo Seimo valdančiosios socialdemokratų frakcijos narys Mindaugas Bastys, kuris taip pat dalyvavo pokalbyje, vykusiame Seimo pirmininko kabinete.
Kaip nurodoma „Rosatom“ oficialiame tinklapyje, dukterinė bendrovė „Rusatom Overseas“ įkurta 2011 metais siekiant plėtoti rusiškas branduolines technologijas pasaulio rinkoje.
Paklaustas, kodėl apie susitikimą, vykusį Seime nebuvo pranešta, V.Gedvilas aiškino, jog tai buvęs neformalus susitikimas.
„Todėl, kad jis buvo toks visiškai neformalus susitikimas, tiesiog norėjosi... Žmonės kreipėsi, Seimo nariai, kai kurie Seimo nariai kreipėsi ir įvyko tas susitikimas. (...)Seimo narys Mindaugas Bastys, todėl, kad mes su juo apie tai kalbėjome ir buvo tas susitikimas, daugiau mes apie jokius kitus klausius nekalbėjome. Aš tiesiog rekomendavau nuvykti į Vyriausybę ir apie tai kalbėtis“, - aiškino V.Gedvilas.
V.Gedvilas tikino, jog „Rosatom“ atstovas kalbėjo apie statomas elektrines Rusijos Karaliaučiaus srityje ir Baltarusijoje, bei teiravosi apie „Lietuvos galimybes“.
„Nieko mes daugiau nekalbėjom - labai trumpai, jie pasakė, kad statys atomines elektrines Karaliaučiuje ir Baltarusijoje, o jie paklausė dėl mūsų galimybių, tai, sakau, mes svarstom dėl atominės energetikos ateities, aš kabėjau apie tai, kad Vyriausybėje tie klausimai yra svarstomi, tai nėra parlamento kol kas kompetencijoje ir aš nieko negaliu atsakyti, nes gegužės 15 dienos reikia palaukti ie darbo grupė nuspręs, kokiu keliu eis Lietuva“, - teigė Seimo vadovas.
Klausiamas, ar išgirdo „Rosatom“ siūlymų Lietuva dalyvauti bendruose projektuose, V.Gedvilas teigė jokių siūlymų neišgirdęs.
„Jie nieko nesiūlė, tiesiog norėjau paklausti, nes neturiu tokios galimybės atsakyti, tai Vyriausybės kompetencijos sritis. Dėl to, kad buvo kreiptasi, tai aš susitikau, man atrodo, aš su daugeliu žmonių susitinku. (...) Jokio tikslo, tiesiog norėjo susitikti pakalbėti apie mūsų atominės energetikos ateitį, jie norėjo... aišku, jie nori žinoti, kokiu mes keliu eisim“, - aiškino V.Gedvilas.
Paklaustas, ar pats mato galimybių Lietuvai dalyvauti projektuose su dvi atomines elektrines netoli Lietuvos sienų Karaliaučiuje ir Astrave statančiu „Rosatom“, V.Gedvilas teigė jokių perspektyvų nematąs.
„Aš kol kas jokių perspektyvų nematau su “Rosatomu„ dalyvauti, reikia tiesiog toliau tuos darbus daryti, kuriuos mes dabar ruošiamės daryti, palaukti gegužės 15 dienos dienos ir pažiūrėti, ką atliks mūsų darbinė grupė ir tada po darbinės grupės išvadų reikia priimti tam tikrus sprendimus. Gal mes išvis nestatysime tos atominės elektrinės, nes mūsų visuomenė pasakė, kad atominė elektrinė nereikalinga, gal reikia įsiklausyti į žmonių balsą“, - svarstė V.Gedvilas.
Tuo metu penktadienį TV3 žinioms V.Gedvilas pripažino, kad susitikime su „Rosatom“ atstovais buvo kalbėta ir apie šios kompanijos galimybes dalyvauti Visagino atominės elektrinės projekte. V.Gedvilas taip pat teigė, jog reikia svarstyti įvairias perspektyvas.
„Apie tai buvo kalbėta, kad apie tai diskutuoti reikia, bet kad tiesiogiai siūlėsi ar dar kažkas tai, tokio pasiūlymo nebuvo... Aš manau, visas perspektyvas reikia svarstyti ir artimiausiu metu su premjeru susitiks ir kalbės apie visas perspektyvas, nes teko kalbėti Estijoje ir Latvijoje, jie pačiam pradiniam etape nesutinka dalyvauti su mumis, vykdant projektavimo darbus, taip kad gal kažkokių kitų galimybių yra“, – penktadienį TV3 žinioms sakė Seimo pirmininkas V. Gedvilas.
Šeštadienį paklaustas, ką turįs omenyje kalbėdamas apie Estijos ir Latvijos nenorą dalyvauti projektiniuose darbuose, Seimo pirmininkas atsakė: „Aš turėjau susitikimus su Latvijos, Estijos premjerais, Seimo pirmininkais, prezidentais. Mes klabėjome apei tai, kad tiek Latvija, tiek Estija galėtų dalyvauti pačioje pradžioje atominės energetikos projekto kūrime kartu su Lietuva. Mes puikiai suprantame, kad visi projektiniai darbai kainuos apie 700 mln. litų ir tas krūvis tektų vienai Lietuvai. Po to, Estijos ir Latvijos prezidentai, premjerai pasakė apie tai, kad kada jūs suskaičiuosit visus projektinius darbus, kada bus paskaičiuotas ekonominis efektas, tada mes nuspręsime, ar prisidėsime prie atominės elektrinės statybos. Tiesiog pati pradžia visas krūvis yra duotas Lietuvai. Aš bandžiau juos pakviesti dalyvauti nuo pat pradžių kalbėti vienu balsu dėl atominės elektrinės statybos, tiesiog tai per didelis krūvis Lietuvai nuo pat pradžių dalyvauti atliekant projektinius darbus“.
Premjeras socialdemokratų vadovas Algirdas Butkevičius šeštadienį komentuodamas V.Gedvilo neskelbtą susitikimą su „Rosatom“ koncerno įmonės atstovais, teigė, pokalbiai gali vykti, bet juos reikia pranešti
„Gal jis ir nori susitikti, bet tai reikia išviešinti ir aš manau, kad pokalbiai gali vykti. Ir Vyriausybės aiški pozicija yra, strategija yra, dėl to, aš manau, painiotis lygioje vietoje nereikia“, - žurnalistams šeštadienį sakė A.Butkevičius.
Paklaustas, kaip vertina, kad „Rosatom“ susitikimą su Seimo pirmininku organizavo Seimo socialdemokratų frakcijos narys Mindaugas Bastys, premjeras teigė, jog šiuo atveju reiktų klausti paties parlamentaro.
„Aš manau, kad buvo kreiptasi ne į vieną Seimo narį dėl išreikšto “Rosatom„ vadovo noro organizuoti susitikimą. Ir aš turėjau tokią informaciją, bet susitikimai turėtų būti pranešami, įtraukiami į darbotvarkę, ir po to viešai apie tai paaiškinama - apie ką buvo kalbama“, - sakė premjeras.
Buvusi premjero Andriaus Kubiliaus vadovauta centro dešinės Vyriausybė planavo naują atominę statyti su Japonijos korporacija „Hitachi“, tačiau į valdžią atėję socialdemokratai paskelbė šiam projektui nepritarsiantys, kol visiškai neįsitikins, kad jis atsipirks.
Rusija ne kartą yra siūliusi Lietuvai prisidėti prie Karaliaučiaus atominės elektrinės projekto, bet Lietuvos vadovai šiuos pasiūlymus atmesdavo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas spręs, ar verslui lengvinti ginklų dalių gamybą2
Seimas spręs, kokiais atvejais ginklų dalių gamybą įtraukti į nelicencijuojamų veiklų sąrašą. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams – nemaloni žinia2
Nemaloni žinia elektros vartotojams, pamirštantiems ar tyčia nedeklaruojantiems suvartotos elektros energijos. Jei vartotojai naudojasi ne išmaniuoju skaitikliu ir daugiau nei metus nedeklaruoja suvartotos elektros kiekio, nuo kitų metų jiems...
-
Penktadienį protestą rengiantis maitinimo verslas prašo grąžinti 9 proc. PVM lengvatą5
Maitinimo sektoriaus atstovai penktadienį prie Vyriausybės rengia protesto akciją reikalaudami grąžinti iki šių metų galiojusį lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą. ...
-
Seimas svarstys griežtinti tvarką į Lietuvą atvykstantiems dirbti užsieniečiams3
Seimas imsis svarstyti griežtinamus reikalavimus dirbti į Lietuvą atvykstantiems užsieniečiams ir juos kviečiančioms įmonėms. ...
-
G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“5
Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno apmokestinimą, tačiau pabrėžia esantis „kategoriškai prieš“ pridėtinės vertės mokesčio (PVM) kėlimą. ...
-
Seimas nustatė tvarką, kaip bus laikinai nuomojama laisva valstybinė žemė
Laisvą valstybinę žemę ir mieste, ir kaime laikinai išsinuomoti galės tik ūkininkai arba įmonės, kurie naudojo ją iki praėjusių metų pabaigos bei deklaravo joje augintas naudmenas. Jiems atsisakius toliau žemę dirbti, į tuos sklypus gal...
-
Regionuose mažėja bankų skyrių: ką daryti gyventojams?2
Regionuose mažėja bankų skyrių, gyventojams tenka važiuoti keliasdešimt kilometrų iki artimiausio banko, kad gautų konsultaciją. Bankai aiškina paprastai – žmonės į padalinius ateina vis rečiau ir ragina nuo šiol su banku...
-
Seimas palengvino neįgaliuosius vežančių automobilių parkavimą1
Nuo lapkričio lengvės neįgaliųjų vairuojamų ar juos vežančių automobilių parkavimas – jų savininkams leista nemokėti mokesčio už stovėjimą savivaldybių nustatytose vietose. ...
-
N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą10
Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad krašto apsaugą reikėtų finansuoti ne didinant mokesčius, o pard...
-
Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą valstybė negautų realių pajamų5
Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad pratęsus laikinąjį bankų solidarumo įnašą, pajamų iš šio mokesčio valstybė nebesurinktų, nes ma...