Lietuvoje piktnaudžiaujant socialinių įmonių statusu, jau pasigirsta kalbų apie socialinių įmonių naikinimą. Jautrią visuomenės socialinę grupę turintis ginti Socialinių įmonių įstatymas yra nuolat peržiūrimas ir perrašomas. Tačiau ar tai padės?

"Didžiausia klaida padaryta tuomet, kai leista jų statusą gauti verslo bendrovėms. Jų tikslas – siekti pelno ir tai sėkmingai daroma pasitelkus neįgaliuosius. Logiškiausia ir socialiai atsakingiausia būtų, jeigu socialines įmones steigti galėtų tik visuomeniniais pagrindais veikiančios organizacijos. Dabar socialinių įmonių statuso turėjimas yra didelis verslas", – pabrėžė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Sigitas Armonas.

Pasak pašnekovo, keisčiausia, kad visi tai žino. Tačiau esą nėra politinės valios, nes už visko stovi jėgos, kurioms išlaikyti dabartinę padėtį yra finansiškai naudinga.

"Valstybė mato, bet pro pirštus, kaip iš neįgaliųjų gyvena šių įmonių steigėjai", – apgailestavo S.Armonas.

Šiuo metu kaip tik yra pateiktos įstatymo pataisos, kuriomis numatoma sugriežtinti sąlygas, norint gauti neįgaliųjų socialinės įmonės statusą.

Dabar norint gauti neįgaliųjų socialinės įmonės statusą reikia, kad būtų ne mažiau kaip 50 proc. remiamų darbuotojų. Įstatymo pakeitimais siūloma nustatyti, kad, norint gauti neįgaliųjų įmonės statusą, iš tų 50 proc. ne mažiau kaip 40 proc. būtų sunkesnės negalios asmenys, o pagalba neįgaliesiems būtų diferencijuojama pagal negalios lygį.

Neįgaliųjų socialinių įmonių sąjungos direktoriaus Gedimino Bartkaus teigimu, jeigu įstatymo pataisos bus priimtos, socialinių įmonių gretos praretės. Bet jis nemano, kad socialinės įmonės išsivalys, o veikiau žlugs.

"Lietuvoje veikiančią įstatymų bazę, kuri reglamentuoja neįgaliųjų įdarbinimą, vertinu gerai, tačiau trūksta valstybės dėmesio ją vykdant. Todėl įstatymas nuolat peržiūrimas, siaurinamos įvairios sritys", – sakė G.Bartkus.

Paklaustas, o galbūt taip bandoma kovoti su piktnaudžiavimu socialinių įmonių statusu, pašnekovas linkęs manyti, kad problemą galėtų išspręsti ne įstatymo kaitaliojimas, o sugriežtinta socialinių įmonių kontrolė.

Valdininkai tikina, kad socialinės įmonės tikrinamos nuolat. Tačiau tai darantys Lietuvos darbo biržos ir teritorinių skyrių darbuotojai tiesiog be reikalo eikvoja jėgas kilnodami dokumentus. Pavyzdinius socialinių įmonių dokumentus rengia profesionalūs teisininkai, verslo konsultantai ir už tai ima nemenką atlygį.

Parengti socialinės įmonės dokumentus kainuoja nuo 1 iki 5 tūkst. litų. Ši paslauga turi nemenką paklausą.