Seimo pirmininkė Irena Degutienė kreipėsi į užsienio reikalų ministrą ir paprašė iki 2010 m. sausio 20 d. pateikti informaciją, kokių veiksmų ėmėsi jo vadovaujama ministerija siekdama užtikrinti, kad vežėjai, pieno produkcijos gamintojai nenukentėjų nuo Rusijos protekcionistinės ekonominės politikos.

Šį klausimą Seimo Pirmininkė jau anksčiau buvo iškėlusi savo kalboje, kurioje įvertino šios kadencijos Seimo darbo pirmuosius metus.

„Šią vasarą Rusijos pritaikytos sankcijos mūsų vežėjams ir pieno produkcijos gamintojams ir jų rezultatai atskleidė, kad Lietuva, bent jau iki šiol, neturėjo efektyvių mechanizmų, kurie leistų operatyviai ir adekvačiai reaguoti į tokio pobūdžio situacijas ar net imtis prevencinių priemonių. Tokie faktai verčia kuo greičiau ieškoti atsakymų į klausimą: ar išmokome šių krizių pamokas? Galbūt Europos Sąjungai reikalinga institucija, kuri veiktų kaip nuolatinis prekybinių konfliktų sureguliavimo ir, pirmiausiai, prevencijos priemonė? Manau, kad Lietuva galėtų apsvarstyti ir siūlyti tokios institucijos sukūrimo idėją“, - šių metų lapkričio 17 dieną sakė I.Degutienė.

Seimo Pirmininkė rašte užsienio reikalų ministrui nurodo, kad įvairiu metu Rusijos taikytos sankcijos ar apribojimai ES šalių narių produkcijai ar ūkinėms veikloms, o šią vasarą ir Lietuvos vežėjams bei pieno produkcijos gamintojams, parodė, kad nei Lietuva, nei ES bent jau kol kas neturi efektyvių mechanizmų, kurie leistų operatyviai ir adekvačiai reaguoti į tokio pobūdžio situacijas arba dar daugiau - imtis tokių priemonių prevencijos.

„Šį nerimą dar labiau sustiprino ir šių metų gruodžio mėnesį kilusi vežėjų krizė Latvijos ir Rusijos pasienyje. Šie faktai liudija apie tai, jog Rusija įgyvendina protekcionistinės ekonominės politikos modelį, o tai reiškia, jog tokie konkurencijos diskriminavimo atvejai gali pasikartoti ir netolimoje ateityje“, - rašo parlamento vadovė.

Seimo Pirmininkės I.Degutienės nuomone, šiame kontekste kyla klausimai, kokias galimybes, reguliuojant tokio pobūdžio konfliktus, gali suteikti ES instrumentai ir kokios yra galimybės stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir ES turimas priemones prekybinių konfliktų reguliavimo ir jų prevencijos srityse.

Todėl I. Degutienė prašo V. Ušacko atsakyti: „Ar Lietuvos atstovai kelia šiuos probleminius klausimus tiek Rusijos integracijos į Pasaulio prekybos organizaciją, tiek ir derybų su ES dėl naujojo strateginio susitarimo formatuose? Kaip konkrečiai šios problemos yra keliamos šiuose formatuose ir kokie šių Lietuvos veiksmų rezultatai? Kokie veiksniai trukdo ir kas padėtų pasiekti Lietuvai norimų rezultatų šiuose formatuose?“.

Parlamento vadovė taip pat paprašė užsienio reikalų ministro pateikti savo nuomonę dėl platesnės diskusijos apie ES lygmeniu veikiančios naujos institucijos steigimą (arba esamų institucijų stiprinimą), kuri veiktų kaip nuolatinis prekybinių konfliktų sureguliavimo ir, pirmiausiai, prevencijos organas, bei įgyvendintų koordinuotą prekybinių kliūčių stebėseną. Ministras taip pat paragintas pristatyti ir kitus siūlymus, kurie leistų sistemiškai spręsti minėtas problemas.

„Prašyčiau raštu išdėstyti Jūsų matymą ir poziciją dėl reikalingų veiksmų tiek nacionaliniu, tiek ES lygiu, siekiant išvengti tolimesnių protekcionistinės Rusijos politikos apraiškų, diskriminuojančių ES šalių narių produkciją ar kitokias ūkines veiklas, - rašo Seimo Pirmininkė, kurios nuomone, aiškus Lietuvos bei ES silpnybių ir stiprybių reguliuojant prekybinius ar kitokios ūkinės veiklos konfliktus įvertinimas leistų Lietuvai kurti aiškius veiksmų planus sprendžiant vis dažniau pasikartojančias krizes ir prisidėtų prie Lietuvos ekonominės diplomatijos stiprinimo.