Vyriausybė neskirs valstybės pinigų naujai nacionalinei oro linijų kompanijai steigti. Ketinama remti esamus ir naujus vežėjus, kurie užtikrintų keleivių skraidinimą valstybei svarbiais maršrutais.

Pirmadienį Vyriausybės pasitarime svarstytas klausimas „dėl bazinio vežėjo steigimo tikslingumo“. Pasak susisiekimo ministro Eligijaus Masiulio, pritarta pernai tarptautinių konsultantų pareikštai rekomendacijai neskirti valstybės milijonų tokiam vežėjui steigti.

„Nuspręsta, kad nacionalinio bazinio vežėjo steigimas valstybės sąskaita yra nereikalingas“, - sakė ministras.

Anot jo, tai iš valstybės biudžeto pareikalautų nuo 23 iki 40 milijonų eurų (nuo 80 iki 138 mln. litų).

Klausimas dėl naujojo nacionalinio vežėjo steigimo valstybės lėšomis tikslingumo valstybės lėšomis klausimas pradėtas nagrinėti pernai, kai bankrutavo prieš kelerius metus privatizuota aviakompanija „flyLAL – Lithuanian airlines“.

E.Masiulis sakė, kad Vyriausybė pasirinko kitą alternatyvą – remti bei bendradarbiauti su esamais ir naujai į Lietuvos rinką ateinančiais vežėjais, skraidančiais valstybei svarbiais maršrutais. „Valstybės biudžete yra numatyti 15 mln. litų, kurie galėtų būti skirti oro bendrovėms, kurios skraidina keleivius į miestus, pripažintus reikšmingais mūsų valstybei“, - teigė jis.

Anot jo, Susisiekimo ir Ūkio ministerijos yra patvirtinusios sąrašą 37 reikšmingų miestų, į kuriuos iš Lietuvos reikėtų patekti tiesiogiai oro linijomis. „Dalis tų krypčių jau aptarnaujama. Bet dalis – dar ne. Jiems aptarnauti skelbsime konkursus. Pavyzdžiui, gauti valstybės subsidiją skraidyti į Madridą galės tas vežėjas, kuris pasiūlys mažiausią kainą, pretenduos į mažiausią subsidiją“, - aiškino E.Masiulis.

Be to, numatoma vystyti kuo glaudesnį bendradarbiavimą su Lietuvos rinkoje jau dirbančiomis oro linijų bendrovėmis: „Tai visiškai neprieštarauja pirmajai priemonei – subsidijuoti Lietuvai svarbius maršrutus. Turime sudaryti kuo palankesnes sąlygas jau dirbančioms bendrovėms arba norinčioms ateiti į Lietuvos rinką, kad keleiviams galėtume pasiūlyti kuo daugiau tiesioginių skrydžių iš Vilniaus ir kitų miestų tarptautinių oro uostų“.

E.Masiulis paaiškino, kad Europos Sąjungos taisyklės leidžia valstybės lėšomis subsidijuoti reikšmingais pripažintus ir su Europos Komisija suderintus maršrutus.