Klaipėdoje prasidėjo stintų sezonas. Priekrantės žvejų teigimu, pirkėjai be šios žuvies šiemet tikrai neliks, nes žvejams pavyko išsaugoti žūklės plotus.

Seimas nepritarė, kad žvejoti iš priekrantės žvejai būtų nuvyti gilyn į jūrą, praneša LTV „Panorama“.

Prie Pilies uostelio krantinės sūpuojasi vos keletas priekrantės žvejų laivelių. Kiti išskubėjo į jūrą, mat į Kuršių marias jau pradėjo eiti stinta.

Aplinkosaugininkams inicijavus Žuvininkystės įstatymo pataisas, žvejai baiminosi, kad rudenį ne tik neteks traukti agurkais kvepiančių žuvų laimikio, bet ir visai liks be darbo.

Pataisų iniciatorius, parlamentaras Jonas Šimėnas siūlė uždrausti Baltijos jūros priekrantės žvejams tinklus statyti arčiau kaip penki kilometrai nuo kranto ir trijų kilometrų atstumu nuo pietinio ir šiaurinio Klaipėdos jūrų uosto molų. Esą mažėja žuvų ištekliai, joms patekti į Kuršių marias trukdo žvejų tinklai.

Priėmęs kai kurias Žuvininkystės įstatymo pataisas, Seimas nepritarė siūlymui naujai apibrėžti priekrantės žvejybos zoną.

„Mus norėjo stumti nuo priekrantės į gylius ir atimti iš mūsų žuvingas vietas, bet mes išsikovojom, [kad to nebūtų]. Jeigu būtų priimtos mums nepalankios pataisos, 11 įmonių būtų likusios be darbo“, – sakė priekrantės žvejys Virginijus Jurkus.

Toliau jūroje žvejai būtų traukę tik menkę, o priekrantėje iki penkių metrų gylio gaudoma įvairi žuvis: plekšnė, sterkas, strimelė, lašiša, menkė, stinta. Čia žvejai sako žvejojantys ne vienus metus ir dėl to problemų nekildavo. Įtinkinti parlamentarus nepritarti įstatymo pataisoms žvejams padėjo ir mokslininkai.

„Vis dėlto mokslininkai pasisakė, kad nėra reikalo dabar uždrausti, kadangi žuvies ištekliai nėra tiek nualinti, jie šiek tiek atsistatė“, – sakė Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila.

Žvejai džiūgauja galėsią ir toliau žvejoti tuose plotuose, kur žvejoja jau 20 metų. Belieka tik sulaukti, kad įstatymą pasirašytų Prezidentė.