Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centre apibendrinti 2010 m. baigti moksliniai tiriamieji darbai. Jų pagrindu buvo parengtos rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui. Sukaupta vertinga informacija apie žemės dirbimą, augalų auginimą, produktyvumo didinimą, tręšimą, apsaugą, naujas veisles, miško veisimą, ūkininkavimą žemės ūkiui naudotose žemėse, taip pat ir ekologinį ūkininkavimą. „EKO redakcija“ ėmėsi apibendrinti pagrindines leidinio mintis.

Ekologinio ūkininkavimo prioritetas

Visi Žemdirbystės instituto mokslininkai nurodo vieną svarbiausių pastarojo meto problemų: „Klimato pokyčiai verčia peržiūrėti tradicinių žemdirbystės sistemų taikymą, o naujos žemdirbystės tendencijos skatina atidžiai stebėti ir vertinti pokyčius, vykstančius dirvožemyje bei aplinkoje.“

Remdamiesi Žemdirbystės instituto Joniškėlio bandymų stotyje atliktais bandymais mokslininkai teigia, kad „ekologinio ūkininkavimo prioritetu turėtų tapti mišrus augalininkystės ir gyvulininkystės ūkis, nes daugiamečių žolių, kuriose vyrauja ankštinės žolės, netręšiant mineralinėmis trąšomis produktyvumas mažėja nežymiai, o javų (žieminių kviečių) derlius sumažėja perpus, todėl pastaraisiais metais sumažintos išmokos ekologiniams plotams nekompensuoja prarasto derliaus, o tai nepakankamai skatina ekologinių ūkių plėtrą“.

Dirvožemio tausojimo būdai

Vertingi Žemdirbystės instituto Vėžaičių filialo mokslininkų patarimai Vakarų Lietuvos ūkininkams. Čia vyrauja moreninio priemolio dirvožemiai, todėl norint gauti gerą javų derlių šias žemes būtina pakalkinti, o neutralizavus dirvožemių rūgštingumą, dirvą būtina papildyti ir organinėmis medžiagomis, naudojant kraikinį mėšlą arba alternatyvias organines trąšas (šiaudus, rapsojus, lubinų ir avižų mišinį, daugiametes žoles).

Instituto Vokės filialo mokslininkai atliko bandymus priesmėlio dirvožemiuose ir šiuose plotuose ūkininkaujantiesiems rekomenduoja rudenį žaliajai trąšai auginti aliejinius ridikus, kurie „efektyviai mažina atmosferos kritulių filtraciją, azoto, kalcio ir organinės anglies išplovimą, be to, didina huminių medžiagų kiekį ir palaiko stabilų humuso balansą“.

Agrocheminių tyrimų laboratorijos mokslininkai, kartu su kolegomis iš Žemdirbystės instituto Elmininkų bandymų stoties, atliko bandymus siekdami nustatyti įvairių tręšimo sistemų poveikį žemės ūkio augalams, dirvožemio fizikinėms, agrocheminėms savybėms ir ekologinei būklei. Jie ragina žemdirbius mineralinių trąšų normas apskaičiuoti atsižvelgiant į dirvožemio agrocheminius rodiklius ir maisto medžiagų poreikį planuojamam derliui gauti, nes taip ne tik efektyviau naudojamos trąšos, bet ir aplinka mažiau teršiama nitratais bei fosfatais. Mokslininkai taip pat nurodo, kad „augalus tręšti didesnėmis nei 90 kg/ha normomis azoto trąšų gana rizikinga, nes esant nepalankioms meteorologinėms sąlygoms dalis azoto migruoja gilyn į žemę ir teršia aplinką“.

Svarbios ekologinės nuorodos

Įdomus ekologiškai auginamų pupinių javų ir jų mišinių su migliniais javais įvertinimas: „Žirnių bei avižų ir žirnių bei miežių mišiniai labiau stelbė piktžoles nei žirnių bei kviečių arba žirnių bei kvietrugių mišiniai. Piktžoles efektyviausiai slopino vikiai, o silpniausiai – pupos ir lubinai. Taikant ekologinę žemdirbystę, didesnis derlingumas yra tų miglinių augalų, kurie mažiau reiklūs priešsėliui, maisto medžiagų trūkumui, aplinkos sąlygoms. Vasarinių miglinių javų auginimas mišiniuose su pupiniais daugeliu atvejų didino jų derlingumą. Šie privalumai išryškėjo ekologinę žemdirbystę taikant ilgesnį laiką.“

Vertingi Žemdirbystės instituto Vokės filialo, kuriame vykdoma lietuviškų bulvių selekcija ir sėklininkystė, mokslininkų patarimai: „Visos lietuviškų veislių `VB Venta`, `VB Rasa`, `VB Liepa`, `Goda` ir `VB Aista` bulvės yra pritaikytos auginti Lietuvos klimato sąlygomis, mažai pažeidžiamos labiausiai paplitusių ligų – juodosios kojelės, virusinių ligų, paprastųjų rauplių, rizoktonijos. Bulvienojai yra vidutiniškai atsparūs, o gumbai atsparūs bulvių marui. Geras derlius ir skonio ypatybės bei gumbo forma – svarbiausi lietuviškų bulvių veislių pranašumai.“ Mokslininkai lietuviškas bulvių veisles ypač rekomenduoja auginti ekologiniuose ūkiuose.

Ekologinė daržininkystė

Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai nurodo, kad ekologiškai ūkininkaujant ypač reikia rūpintis, jog būtų išsaugotas dirvožemio derlingumas. Pastaraisiais metais trūkstant mėšlo mokslininkai ekologiniuose ūkiuose siūlo naudoti vieną iš gamtinių žaliavų pagamintą produktą – humistarą. Pavyzdžiui, „ekologiškai auginant svogūnus juos rekomenduojama tręšti mažiausia 25 l/ha norma humistaro, į dirvą jį įterpiant pavasarį, prieš svogūnų sėją, praskiedus iki 300 l/ha darbinio tirpalo. Ekologiškai auginant kopūstų daigus, daigyne pasėtus kopūstus rekomenduojama palaistyti humistaro tirpalu. Humistaro imama 20 ml/10 l vandens ir laistoma 2 kartus su 10 dienų pertrauka. Po 20 dienų humistaro imama 10 ml/10 l vandens ir laistoma 2 kartus su 10 dienų pertrauka.“

Ką pasieks mokslininkų rekomendacijos?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkų 2010 m. baigti darbai apibendrinti tik ką pasirodžiusiame leidinyje „Naujausios rekomendacijos žemės ir miškų ūkiui“. Be minėtų temų leidinyje pateikiamos ir Žemdirbystės instituto mokslininkų išvestos veislės, 2011 m. įrašytos į Europos Sąjungos žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą (vasarinių salyklinių miežių veislė `Alisa DS`, vasarinių miežių veislė `Arka DS`, žieminių kviečių veislės `Kaskada DS`, `Vikaras DS`, žieminių rugių veislė `Rūkai DS`), tyrimų auginant vaistinį čiobrelį ir kai kurias braškių veisles, saugant slyvas nuo ligų ir kenkėjų rezultatai. Leidinyje plačiai pristatomi Miškų instituto mokslininkų atlikti darbai. Tad leidinys apie naujausias rekomendacijas žemės ir miškų ūkiui yra brandus ir vertingas.

Leidėjai nurodo, kad „leidinys skiriamas ūkininkams, miškininkams, žemės ūkio specialistams, žemės ūkio mokyklų dėstytojams, visiems, siekiantiems pažangiai bei efektyviai ūkininkauti“. Taigi skaitytojų ratas siekia dešimtis tūkstančių, o leidinio tiražas – vos 300 egzempliorių. Skelbiama, kad leidinį parėmė Žemės ūkio ministerija. Ne vienas šią knygą atsivertęs  juokauja, kad tų varganų 300 egzempliorių vargu ar užtektų net ministerijos darbuotojams.