- grynas.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ketvirtadienį vienoje iš žiniasklaidos priemonių paskelbtas straipsnis apie parengtas Teritorijų planavimo įstatymo pataisas, susijusias su vėjo jėgainių planavimu, ne vienam skaitytojui gali sukelti lengvą šoką. Ypač jo antraštė. Esą, priėmus tas pataisas, psichotroninis ginklas – o kaip tik jam prilygintas vėjo jėgainės poveikis – būtų nukreiptas prieš gyventojus, - skelbia Aplinkos ministerija.
Visiškai suprantamas laikraščio noras skandalinga informacija vilioti skaitytojus, tačiau jie turi teisę žinoti ir tikrąją padėtį, o ne tik itin aktyviai kovojančio prieš vėjo jėgaines inžinieriaus, beje, geoterminės energijos šalininko, požiūrį, - teigia ministerija.
Sensacijos siekis, kaip matyti, įnirtingai rungiasi su faktais, todėl iš pradžių teigiama, kad Teritorijų planavimo įstatymo pataisas parengusi Aplinkos ministerija jas „stumia“ Seime, o vėliau paaiškėja, kad jos parengtos visai ne ministerijos iniciatyva. Pernai priimdamas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymą Seimas atsisakė reikalavimo nustatyti privalomą atstumą nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos, taip pat rengti nedidelės galios vėjo ar saulės elektrinių statybos detaliuosius planus. Kadangi šie reikalavimai buvo likę Teritorijų planavimo įstatyme, Aplinkos ministerijai buvo pavesta parengti jo pataisas, kad būtų suvienodintos abiejų įstatymų nuostatos, reglamentuojančios teritorijų planavimo reikalavimus statant nedidelės galios elektrines, naudojančias atsinaujinančius energijos išteklius.
Kaip sakė ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius Marius Narmontas, privalomo atstumo atsisakyta ne todėl, kad palengvėtų gyvenimas vėjo jėgainių statytojams. Tiesiog šis kriterijus jau nebeatitiko šiuolaikinių poreikių. Juk pagal senas technologijas įrengta vėjo jėgainė – kad ir maža, kad ir toli nuo gyvenamųjų namų – gali kelti daug didesnį triukšmą nei arčiau esanti moderni. Todėl prieš planuojant statyti vėjo jėgainę turi būti sumodeliuota, kokį poveikį ji kels. Kaip rodo kitų šalių patirtis, triukšmo zona paprastai būna didesnė negu dabartiniame Teritorijų planavimo įstatyme reglamentuotas privalomas atstumas nuo vėjo jėgainės iki sklypo ribos.
Vertinant triukšmo poveikį visuomenės sveikatai taikoma visai neseniai, praėjusių metų lapkričio 1 d., įsigaliojusi sugriežtinta higienos norma, nustatanti triukšmo ribinius dydžius ir pastatuose, ir jų aplinkoje. Triukšmas pagal šią sveikatos apsaugos ministro patvirtintą higienos normą įvertinamas matavimo ar modeliavimo būdu. Vėjo jėgainės statybos projekto sprendinių atitikimą higienos normoms tikrina Visuomenės sveikatos priežiūros tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos.
Kad vėjo elektrinės nebūtų statomos urbanizuotose teritorijose, Teritorijų planavimo įstatymo pataisų rengėjai siūlo neleisti jų statyti miesteliuose, kaip leidžia dabar galiojantis įstatymas. Vėjo elektrinėms, kaip ir kitiems ūkinės veiklos subjektams, galioja Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas. Pagal jo reikalavimus ir turi būti vertinamas galimas tokios elektrinės poveikis aplinkai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Zoologijos sode – neįprasti „pandų“ jaunikliai
Kinijos zoologijos sodas buvo apkaltintas bandymu apgauti savo lankytojus, surengdamas tariamų pandų jauniklių parodą, pranešė „Sky News“. ...
-
S. Paltanavičiūtė apie Lietuvos gamtos rekordininkus: kiekvienas organizmas turi kažką unikalaus1
„Dirbu su vaikais, taigi gerai suprantu tikslios ir konkrečios informacijos svarbą“, – sakė biologė, knygų vaikams autorė Saulė Paltanavičiūtė. Meksikoje jau šeštus metus mokytoja dirbanti gamtininko ir knygų autoriau...
-
Ieškomos ruonių auklės: gal susidomėsite?1
Ruonių gyvenimas Meno saloje prie Škotijos visai neblogas. Laukinė gamta ir daug paplūdimių pakrantėje gyvūnams prigulti. ...
-
Vilniečiai kviečiami į pavasarinę talką Žirmūnuose: „plika“ erdvė bus apsodinta krūmais1
Vilniaus miesto savivaldybė kviečia vilniečius gegužės 11 d. (šeštadienį) nuo 11 val. dalyvauti pavasarinėje sodinimo talkoje. Šalia pėsčiųjų tako bus pasodinta daugiau nei 2100 krūmų. ...
-
Prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės: bus išmėtyta per 500 tūkst. jaukų1
Antradienį prasideda pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės, kurios metu iš orlaivių yra mėtomi jaukai, kurių viduje yra vakcina, praneša Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). ...
-
Aplinkosaugininkas apie mieste pasiklydusius žvėris: tikrai nesiūlyčiau to daryti3
Vilniuje buvo pastebėtas klaidžiojantis stirninas. Apie žvėris mieste LNK reportaže pasakojo Aplinkos apsaugos departamento atstovas Sigitas Mikėnas. ...
-
Baltijos jūros pakrantėje – keistas reiškinys10
Į pajūrį pasivaikščioti nuvažiavę klaipėdiečiai palei Baltijos krantą stebėjo nedažnai matomą vaizdą, kuris vieniems priminė iš vandens gelmių kylantį purvą, kiti atpažino kasmetį gamtos reiškinį. Specialistai suskubo r...
-
Į saugomų augalų sąrašą įrašytos dvi lietuviškų laukinių orchidėjų rūšys1
Lietuvos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas papildytas dviem gegužraibinių arba vadinamųjų lietuviškų laukinių orchidėjų rūšimis. ...
-
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose – akcija „Baidarom“
Aukštaitijos ir Dzūkijos nacionaliniuose parkuose savaitgalį rengiama tvarkymo akcija „Baidarom“. ...
-
Storoji liepa ima byrėti7
Valstybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas – Storoji liepa – po pastarosios žiemos kiek „sulyso“, nes atitrūko ir nulūžo dalis jos kamieno. Tačiau panašu, kad medis gyvybingas, ima žaliuoti. ...