„Šiemet turime itin stiprią mados eksperčių komisiją. Tai Paryžiuje dirbanti mados namų „Nina Ricci“ vyriausioji dizainerė Eglė Čekanavičiūtė, „Aprangos“ grupės pirkimų direktorė Ilona Šimkūnienė, mados agentė Edita Vigelytė, mados prekės ženklų vystymo specialistė Victoria Dias. Jų patirtis dirbant su didžiaisiais prekių ženklais bei užsienio rinkomis yra unikali, nes jos yra arčiausiai šalia to kas vyksta pasaulyje“, – pristato „Mados infekcijos“ idėjinė vadė, dizainerė Sandra Straukaitė, pakvietusi šias profesionales iš viso pasaulio.
Kuo greičiau ir kuo daugiau įspūdžių
I. Šimkūnienė, jau daugelį metų stebinti kuo gyvena pasaulio rinkos, sako neatsimenanti, kad būtų tiek daug audringų pasikeitimų mados pasaulyje ir socialiniame gyvenime, kurie vysta dideliu greičiu. O tie, kam pirmiausiai pasiseka atspėti, ko žmonės norės rytoj plačiąja prasme, kaip jie norės gyventi, kaip jie norės jaustis, tie ir turi didžiausią galimybę pataikyti į madą.
„Šiandien išskirčiau tą didžiulę kaitą, greitį ir labai aiškų poreikį iš pirkėjų kuo daugiau įspūdžių, patogumo ir dar kartą įspūdžių, noro išsiskirti. Matome kas vyksta drabužių versle ir kiek daug pasikeitimų. Mados namų kaip „Burberry“ ir „Céline“ dizaineriai, kūrę jiems daug metų, išeina, o atėję naujieji kreipia viską į kitą pusę. Akivaizdu, kad prekiniai ženklai ieško naujovių ir proveržių, nes pirkėjui reikia naujų įspūdžių“, – sako I. Šimkūnienė.
Dizainerė Eglė Čekanavičiūtė, baigusi studijas „Central Saint Martins“ koledže Londone, paskutinius 10 metu dirbanti aukštosios mados namuose Paryžiuje – „Christian Dior“, „Martin Margiela“, „Céline ir paskutiniu metu vyr. dizainere „Nina Ricci“ ir „Lanvin“ studijoje – taip pat akcentuoja, kad šiais laikais itin svarbu labai greitai padaryti didelį įspūdį.
„Pastebiu, kad didžiausių kompanijų dizaineriai reaguoja į visuomenės elgseną ir siekia šokiruoti. Pažiūrėkim „Gucci“ kolekciją, kur modeliai, demonstruodami kolekciją, kartu nešasi savo galvas iš vaško. Jau nebėra kažkokių kodų kas yra teisinga, taisyklinga, svarbiausia padaryti kuo didesnį įspūdį, per kuo trumpesnį laiką. O tai yra socialinių tinklų įtaka “, – sako E. Čekanavičiūtė.
Anot jos, drabužiai keičiami labai greitai ir žmonės nespėja įsigilinti į kolekcijas, dizaineriai nespėja kurti ir reikalaujama „nauja, nauja, nauja“. Ne taip kaip anksčiau, kai gražus drabužis buvo prestižo reikalas ir investicija. To vis mažiau ir mažiau, nes norima kuo greičiau atsinaujinti.
Naujas vaidmuo mados agentams ir stilistams
„Mada, palyginus su kitomis industrijomis, vystėsi ne taip greitai ir lėčiau įsileido naujoves, todėl dabar yra puikus laikas mados ženklams kurti. Viena stipriausių tendencijų, kurią įžvelgčiau – mados agentų, taip vadinamų middle men, atsiradimas. Šiandien prekės ženklai ir dizaineriai gali tiesiogiai parduoti didiesiems prekių ženklams ar agentams savo idėjas ir tai naudinga tiek dizaineriams, tiek prekės ženklams, tiek pirkėjams“, – teigia V. Dias, pastaruosius penkiolika metų dirbanti mados prekės ženklų identiteto srityje, taip pat tyrinėjanti mados makro tendencijas.
Dizainerė E. Čekanavičiūtė atkreipia dėmesį, kad itin svarbiu tapo stilisto darbas. „Dizainerių, kurie kuria visiškai naują drabužį, mažėja ir daugėja stilistų, kurie viską sudeda į kontekstą. Šiais laikais mada yra daugiau kontekstas, o ne patys drabužiai, jų formos ar kirpimas. Daug kas yra maišoma, nėra tokių dalykų kaip geras ar blogas skonis. Viskas yra galima, viskas pateisinama, svarbiausia kokiame tai kontekste“, – sako dizainerė.
V. Dias pastebi, kad tvarumas vis labiau tampa mados verslo kultūros dalimi ir šis aspektas itin svarbus, nes jame mada gali augti. Visuomenė pavargo matyti tą patį sezoną po sezono, nežinodama apie patį produktą. Mes norime tikrų daiktų, padarytų žmonių žmonėms ir drabužių gamintojai jau pradeda „humanizuoti“ savo gamybos procesus.
„Mados infekcijos“ idėjos autorė, dizainerė S. Straukaitė sako, kad kurdama siekia universalumo bei tvarumo. „Noriu parodyti, kad tas pats drabužis gali būti nešiojamas tiek vyrų, tiek moterų. Man svarbus universalumas, paprastumas. Todėl siekiu, kad apdaras tiktų visiems ir kuriu skulptūriškus, didelių matmenų (ang. oversize) drabužius“.
S. Straukaitė akcentuoja, kad besaikis vartojimas jau pasiekė kritinį tašką, todėl dalis visuomenės pradeda stabdyti. „Suvokiame, kad uždusim nuo begalinio vartojimo, pradedame galvoti, ar man reikia dar vienų marškinėlių, kuriuos išmesiu po kelių kartų ar geriau turėti kelis daiktus ir prisidėti prie gamtos resursų išsaugojimo. Šiuo metu vadovaujuosi tokia filosofija – aš negaminu masinės produkcijos“, – sako S.Straukaitė.
Štai mados agentė Edita Vigelytė, stebinti jaunuosius kūrėjus Lietuvoje ir Latvijoje, teigia, kad visa ši susiklosčiusi situacija yra puiki terpė naujai kūrybai ir atradimams. Tai gimdo naujus požiūrius, kūrybą ir sprendimus, kurie neabejingi tam, kas vyksta pasaulyje.
„Injekcija“ apie šiandien ar apie rytojų?
Kokius kūrybinius sprendimus ir tendencijas parodys kūrėjai iš Lietuvos ir užsienio galėsime išvysti jau lapkričio 24 d. jaunųjų dizainerių konkurse „Injekcija“.
Žiūrovai pamatys 16 kolekcijų, kurias pristatys Agnė Laurinavičiūtė, Andrea Grossi (Italija), Baiba Tamane (Latvija), Danuta Šimelytė, Gerda Kasilevičiūtė, Greta Astašauskaitė, Inga Skripkaitė, duetas Justas Taroza ir Augustė Zukaitė, Laima Jurča (Latvija), Sandra Dombrovska (Lenkija), Serena Schettino (Italija), Simona Davli, Urtė Katiliūtė, duetas Urtė Vosyliūtė ir Kotryna Lipkevičiūtė, Vytautė Lastauskaitė, Darya Nikolajevna (Baltarusija).
Naujausi komentarai