Vienas iš 5 tūkst. naujagimių gimsta be uoslės pojūčio. Kiti gali prarasti uoslę dėl galvos traumos ar paprasčiausio gripo ar peršalimo.

„Žmonių, negalinčių justi kvapų, skaičius turėtų būti daug didesnis nei oficialiai skelbiama, nes dauguma žmonių tiesiog tyliai su tuo gyvena“, - sako kvapų specialistas, profesorius Timas Jacobas iš Kardifo universiteto.

Kai kurie žmonės iki paauglystės nesupranta, kad neturi pojūčio, kuriuo „mėgaujasi“ aplinkiniai.„Vaikystėje jie negali suprasti kvapų pasaulio, bet nenori pasirodyti skirtingi, todėl išmoksta reaguoti į kvapus, mėgdžiodami aplinkinius“, - teigia profesorius.

Medicinos personalas nėra instruktuotas, kaip elgtis su kvapų nejaučiančiais pacientais. Todėl žmonės dažnai lieka be atsakymų į daugybę klausimų.

Tačiau ir mokslas nėra suradęs dar daug atsakymų. Žmogaus uoslė yra generuojama nervų ląstelių receptoriais, kurie yra nosies viršuje. Signalai per nervus nusiunčiami į smegenų žievę.

Nejaučiančių kvapų žmonių signalus perduodančios ląstelės yra sužalotos arba mirę, todėl kvapai neturi kaip pasiekti smegenų. „Dauguma nervų ląstelių neturi savybės atsinaujinti. Todėl jei jiems padaryta žala, kelio atgal nėra. Nors mokslininkai progresuoja“, - pasakoja T.Jacobas.

Kartais dėl traumų praradę uoslę žmonės gali trumpam atgauti kvapų jautimą, tačiau kai kurie pradeda užuosti kvapus, kurių iš tikrųjų nėra.

Pasak profesoriaus, 17 proc. žmonių, kurie praradę uoslę, patiria depresiją dažniausiai dėl to, kad jie negali užuosti maisto kvapo, nors skonio pajutimas yra normalus.

Mokslininkai yra nustatę, kad staigus uoslės praradimas gali būti ankstyvas Parkinsono ligos požymis.