Jei jums kada nors darė operaciją, ją ištvėrėte tik padedami anestetikų. Tačiau kaip veikia šie kūną nuskausminantys eliksyrai?

Prieš tai, kai XIX amžiaus pradžioje anestezija buvo išrasta, chirurgai amputuodavo galūnes, siūdavo žaizdas ir pašalindavo auglius pacientų skausmą malšindami opiumu arba alkoholiu. Nors jie ir sumažindavo skausmą, jo visiškai neužblokuodavo, be to, pacientas viską prisimindavo, rašo lifeslittlemysteries.com.

Nuo to laiko gydytojai, darydami narkozę, labai patobulėjo. Jie naudoja vaistų kombinaciją, kuri mažina skausmą, atpalaiduoja raumenis, o kai kuriais atvejais sukelia gilią hipnozės būseną, dėl kurios atsiranda laikina amnezija. Šiandien anestezijai naudojami du pagrindiniai vaistai: tie, kurie veikia visą kūną (bendroji nejautra) ir tie, kurie nuskausmina tam tikrą sritį (vietinė nejautra).

Vietiniai anestetikai blokuoja nervus, jungiančius konkrečią kūno dalį ar smegenų sritį, neleisdami nervams perduoti skausmo signalų į smegenis. Tokios anestezijos pavyzdžiai – novokaino injekcijos, kurias stomatologai naudoja nervams burnoje apmarinti, kai taiso šaknies kanalą, ar epiduralinė nejautra, leidžianti gana neskausmingai pagimdyti.

Esant rimties sužeidimams gydytojai naudoja bendrąją anesteziją. Tuomet pacientas būna be sąmonės, jis nieko nenuvokia ir operacijos neprisimena (nors pabudus skausmas po operacijos juntamas). Ji taip pat apriboja psichologinę reakciją į operaciją, mat procedūros metu palaiko reikiamą kraujo spaudimą, streso hormonų lygį ir pulsą.

Pirmieji bendrosios anestezijos pavyzdžiai – eteris ir chloroformas. Tačiau labai plona riba skiria tai, kokio šių vaistų kiekio reikia operacijai, ir kokia dozė gali būti mirtina. Šie vaistai dažnai būdavo duodami tiesiog pridedant įmirkytą kempinę prie paciento nosies, tad jų dozę buvo sunku kontroliuoti.

Šiandien plačiausiai naudojami bendrieji anestetikai – įkvėpiamų dujų mišiniai, į kuriuos įeina azoto suboksidas ir įvairiausi eterio dariniai, tokie kaip izofluranas, sevofluranas ir desfluranas. Įgudę anesteziologai vaistų dozę nustato naudodami specialius mechanizmus, ir taip užtikrina, kad žmogus miegotų tik per operaciją, o ne amžinai. Be to, kadangi vaistai sutrikdo kvėpavimą, pacientai dažnai intubuojami – į trachėją įstatomas guminis arba plastikinis vamzdelis, užtikrinantis, kad kvėpavimo takai bus atviri.

Nepaisant anestetikų būtinybės šiuolaikinėje medicinoje, mokslininkai nėra visiškai tikri, kaip jie veikia. Manoma, kad jie išskaido dalį smegenų ląstelėse esančių riebalų, pakeisdami ląstelių aktyvumą. Tačiau tikslus mechanizmas vis dar neaiškus.