Širdies funkcijos sutrikimo paplitimas pastaraisiais metais didėja tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Lietuvos sveikatos informacinio centro duomenimis, širdies nepakankamumas Lietuvoje diagnozuotas daugiau kaip 80 tūkstančių gyventojų. Kita, neabejotinai didesnė pacientų dalis neturi jokių skundų.
Gegužės 8 - širdies nepakankamumo diena, todėl medikai siekia plačiau informuoti apie šią ligą. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės pirmininkė ir Kauno medicinos universiteto docentė Aušra Kavoliūnienė primena, kad širdies nepakankamumas - tai dažniausiai sergant kitomis ligomis besivystantis ir lėtai progresuojantis procesas, kurio metu pakinta anatominė ir funkcinė širdies struktūra.
Dėl to sutrinka širdies skilvelių gebėjimas prisipildyti krauju ar išstumti kraują iš širdies, siekiant tinkamai aprūpinti juo gyvybiškai svarbius organus. Tai dažniausiai atsitinka persirgus miokardo infarktu, rečiau - nestabilia krūtinės angina ar ilgai sergant ligomis, kaip antai išemine širdies liga, padidėjusio kraujospūdžio liga, esant kai kuriems širdies ritmo sutrikimams, pavyzdžiui, lėtiniam prieširdžių virpėjimui. Gana daug žmonių nepastebi šio proceso, nežinodami jo simptomų arba tiesiog naujai atsiradusius simptomus siedami su senėjimu. Juo labiau, kad dažniausiai šie simptomai neatsiranda staiga, per vieną naktį, o vystosi palengva ir ilgainiui sunkėja.
A. Kavoliūnienė sako, kad Lietuvoje širdies nepakankamumo problemos turėtų paliesti apie 80 -100 000 žmonių. Kasmet naujai diagnozuotų pacientų padaugėja 4,5-7,5 tūkstančiais.
Statistikos duomenimis, tik apie 50 procentų pacientų išgyvena 5 metus nuo pirmųjų simptomų atsiradimo pradžios, o 10 metų ribą pasiekia tik 25 procentai sergančiųjų.
Nors širdies nepakankamumu gali susirgti bet kurio amžiaus asmenys, vis dėlto juo dažniausiai serga vyresni nei 65 metų amžiaus pacientai. Riziką sirgti širdies nepakankamumu didina šios ligos: padidėjusio kraujospūdžio liga, persirgtas miokardo infarktas, širdies vožtuvų ligos, širdies raumens ligos (uždegiminės, infekcinės, paveldėtos, toksinės, pvz., dėl nuolatinio alkoholio vartojimo, ir kai kurios kitos), cukrinis diabetas, tirotoksikozė (struma).
Be to, yra daugybė veiksnių, kurie sunkina širdies nepakankamumo eigą. Juos išaiškinti turėtų gydytojas, į kurį būtina kreiptis pajutus pirmuosius širdies nepakankamumo simptomus.
Jeigu jus kamuoja dusulys, atsirandantis nedidelių fizinių pastangų metu, pasunkėjęs kvėpavimas gulint ant žemos pagalvės, svorio didėjimas, patinimai kojose dėl skysčių susilaikymo, bendras silpnumas ir nuolatinis nuovargio jausmas - tai gali būti pirmieji širdies nepakankamumo simptomai. Vėliau gali atsirasti kitų organų - odos, kepenų, žarnyno, inkstų, smegenų veiklos sutrikimai.
Anksti ir laiku diagnozuotas širdies nepakankamumas yra prielaida ankstyvam ir veiksmingam gydymui. Nauji vaistai ar naujų ir senesnių vaistų derinys įgalina pasiekti gerų rezultatų, ligoniai gali gyventi ne tik įprastai, bet ir ženkliai ilgiau. Gydytojai dabar rekomenduoja 3-4-ių, o kartais ir daugiau vaistų derinį, kuris pagerina širdies kaip „siurblio“ veiklą, sumažina skysčių perteklių organizme, taip pašalindami pabrinkimus, net ir dusulį. Kiti vaistai daugiau yra skirti lėtinti ligos progresavimui, blokuojant kai kuriuos streso sužadintus hormonus, kurie yra svarbūs tolesniam ligos vystymuisi.
Europos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo asociacija įkūrė „Širdies nepakankamumo reikalų“ interneto svetainę pacientams www.heartfailurematters.org, kurioje patalpinta daug puslapių mokomosios ir vaizdo informacijos apie sutrikusią širdies funkciją ne tik anglų, bet ir kitomis Europos kalbomis. Lietuvos kardiologų draugijos Širdies nepakankamumo darbo grupės nariai iš anglų kalbos išvertė nemažai mokomosios literatūros pacientams - ją skaityti galima interneto svetainėje www.lcs.lt
Naujausi komentarai