Pasaulis yra pilnas žadą atimančių vietelių, tačiau klimato kaita kelia grėsmę šiems žemės turtams. Žurnalas „Time“ rašo apie keletą nuostabių vietų, kurios gali išnykti net per ateinantį amžių.

Didysis barjerinis rifas, Australija

Didžiausias koralinis rifas pasaulyje dengia daugiau kaip 200 000 km² ploto, jį galima pamatyti net iš kosmoso. Šis rifas yra labai jautrus aplinkos taršai, tad  kasmet vis didėjanti ši problema pastoviai ardo rifo struktūrą. Dėl oro taršos kylanti vandenyno temperatūra šį nuostabų gamtos stebuklą gali sunaikinti per ateinančius 100 metų.

Venecija, Italija

Italijos miestas Venecija ilgus metus vadinamas vienu romantiškiausių pasaulio kampelių. Vingiuojantys vandens kanalai, plaukiojančios kanojos suteikia miestui ypatingo šarmo. Tačiau šis vandens miestas jau kurį laiką skęsta. Besitęsiantys kasmetiniai potvyniai gali paversi Veneciją negyvenama jau šio amžiaus pabaigoje.

Negyvoji jūra, Izraelis

Negyvoji jūra žinoma ir dėl istorijos, ir dėl savo gydančiųjų savybių. Nors ji yra vadinama jūra, tačiau morfologiškai tai yra ežeras, kadangi neturi tiesioginio ryšio su Pasauliniu vandenynu.

Vis dėlto paskutinius 40 metų šis ežeras nuseko trečdaliu. Vanduo iš Negyvosios jūros išgaruoja daug daugiau negu prisipildo iš Jordano upės, kuri yra vienintelis jos šaltinis.

Sekimo procesas aiškinamas padidėjusiu natūraliu garavimu ir pramonės vystymusi pietinėje Negyvosios jūros dalyje. Taip pat daug vandens netenkama, nes Jordano upės vandenį naudoja ir žemės ūkiui, pramonės ir buitiniams tikslams.

Ekspertai tiki, kad tokiomis sąlygomis kaip dabar, negyvoji jūra gali išnykti netgi greičiau nei po 50 metų.

Ledyno nacionalinis parkas, JAV Montana

Ledyno nacionalinis parkas, esantis Uoliniuose kalnuose, yra išsidėstęs JAV valstijos šiaurės vakaruose, Kanados pasienyje. Parkas unikalus savo gamta ir gyvūnija, jame yra 131 ežeras, o kalnai iškyla į 3 km aukštį. Ledyno nacionaliniame parke taip pat daug krioklių ir ledynų. Pastarųjų anksčiau buvo daugiau nei 150, dabar, deja, didysis Montanos nacionalinis parkas teturi mažiau nei 25 ledynus.

Greita klimato kaita rodo, kad šis skaičius visai sunyks iki 2030 m., kas paliktų parką ne tik be ledynų, bet ir stipriai suardytų ekosistemą.

Maldyvai

Indijos vandenyne esanti salų valstybė, kurią sudaro 1196 salos, iš jų – 203 yra gyvenamos. Maldyvai yra žemiausiai esanti šalis pasaulyje, pakilusi tik apie 2 metrus virš jūros lygio. Šylant klimatui, jūros lygis per pastaruosius šimtą metų pakilo 20 cm. Šio nuostabaus salyno gyventojai bus apsemti vandens per ateinančius 100 metų, jeigu jūros lygis ir toliau kils.

Seišeliai

Tai tropikų rojus, salų valstybė salų valstybė Indijos vandenyne, į šiaurės rytus nuo Madagaskaro. Šiame salyne yra daugybė prabangių kurortų. Seišelių respublikoje gyvena tik apie 90 tūkst. gyventojų.

Visgi, salynas yra pavojuje dėl vykstančios paplūdimių erozijos, ypač matyti nykstantys koralai. Kai kurie ekspertai tiki, kad per 50-100 metų visas salynas gali panirti po vandeniu.

Alpės

Vienas populiariausių turizmo ir slidinėjimo centrų pasaulyje. Kaip bebūtų, ir šie kalnai atsidūrė pavojuje dėl vykstančios klimato kaitos. Per metus prarandama maždaug 3 proc. Alpių ledo, tad ekspertai tikina, kad ledynai esantys šiame kalnyne gali visiškai išnykti apie 2050 metus.

Šv. Lauryno įlanka, Kanada

Smėlio paplūdimiai ir smiltinės uolos (klifai) Magdalenos salose šv. Lauryno įlankoje yra nuostabi vieta. Salynas yra pastoviai veikiamas stipraus vėjo. Jūros ledynų siena, kuri dengia įlanką nuo gruodžio iki gegužės, nebepadeda, nes apsaugantis ledas greitai tirpsta, o pakrantė smenga 1 metrą per metus. Jeigu ekspertai sako tiesą, tai ledas visiškai ištirps  per ateinančius 75 metus, o salos krantai bus lengvai pažeidžiami griaunančioms audroms.

Aliaska

Aliaskos tundra yra vienas iš išskirtiniausių gamtos kūrinių Amerikos šiauriausioje valstijoje. Visgi klimato kaita amžinąjį įšalą veda link atšilimo, kuris ne tik griauna infrastruktūrą, bet taip pat dramatiškai keičia esamą ekosistemą.

Atabaskos ledynas, Kanada

Labiausiai lankomi ledynai šiaurės Amerikoje Atabaskos ledynas Albertoje, apimantis 6 kvadratinius km. Visgi ledynas tirpsta, per paskutinius 123 metus pietinėje pusėje jis atsitraukė beveik apie 1,5 km.

Ekspertai tiki, kad ledas visur mažėja nuo 2 iki 2,7 metro per metus.