Pasirodo, rožės gali žydėti ne tik aplink ponų dvarą, bet ir šurmuliuojančiame Vilniaus centre.

„Naujas pumpuras kraunasi, kitas skleidžiasi, dar kitas pilnai išsiskleidęs“, – šnekėjo pašnekovė.

Apie rožyną prie Operos ir baleto teatro žmonės sužino atsitiktinai, praėję pro šalį, arba iš lūpų į lūpas.

„Tik pro troleibuso langą žiūrėjau, dabar specialiai atėjau pasižiūrėti ir pasidžiaugti“, – teigė moteris.

„Labai gražus įspūdis, labai gražiai viskas sutvarkyta“, – sakė pašnekovė.

LNK stop kadras.

Miestas žydi ne tik dėl akių. Vilnius, Ryga ir Talinas šią vasarą stojo į grožio kovą. Trečius metus iš eilės Baltijos sostinės renka gražiausius gėlynus.

„Man labai patinka, tikėkimės, pavyks“, – kalbėjo gyventoja.

„Labai gražios kompozicijos. Labai gerai prižiūrėta viskas“, – pabrėžė moteris.

„Visą laiką praeinu tiesiai, net nepasižiūriu“, – nurodė kita pašnekovas.

Dirba apželdintojų, kraštovaizdžio architektų komisijos. Bet kaip išrinkti tą vieną, kai grožis – subjektyvus.

„Nežinau, kaip gali gėlė būti gražesnė už kitą. Jos visos savaip gražios. Net jei ir kas laimės, kiti nebus pralaimėtojai“, – sakė moteris.

„Įdomu, kokie kriterijai: ar gėlių rūšys, ar plotai apželdinti? Įdomu, kaip čia baigsis“, – tvirtino gyventoja.

LNK stop kadras.

Svarbu ne tik ilgaamžiškumas, tvarumas, estetika, bet ir ekologija, originalumas. Viską įvertinti neva pavesta nešališkai.

„Vilniaus gėlynus rinko Estijos, Rygos atstovai. Rygos gėlynus rinko Lietuvos ir Estijos atstovai. Estijos – Rygos ir lietuvių“, – šnekėjo „Vilniaus miesto parkų“ vyriausioji sodininkė Vaiva Marozienė.

Vilnius konkursui pasiūlė šešias apželdintas erdves. Bet laureatas – tik vienas ir jau aišku, kas. Komisijos ir vilniečių simpatijas pelnė rožynas.

„Rožė abejingų nepalieka, tai, matyt, ir turėjo įtakos“, – pabrėžė „Vilniaus miesto parkų“ vyriausioji sodininkė.

Antroji vieta – Vašingtono skverui, kur žydi baltos viendienės, astrai, gaisrenos. Trečią vietą užėmė žaliasis stogas ant Lazdynų baseino. Čia norintis rastų daugiau nei tris tūkstančius augalų – tarp kurių: čiobreliai, raudonėliai, žemuogės.

„Augalai vietiniai, pas mus augantys, ištveria kaitras, akumuliuoja vandenį – visas tas problemas, su kuriomis susiduriame“, – kalbėjo V. Marozienė.

Gyventojams gėlės – tai ne tik grožis, bet ir nuotaika. Ką žiedai pasako apie Vilnių?

„Manau, kad mes gamtos žmonės esame, tas poreikis gamtos mieste tai ir atskleidžia. Nors ir mieste gyvename, gamtos poreikis išlieka kiekvienam“, – sakė vilnietė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Žalių erdvių kasmet vis daugiau, bet akylas gyventojas pastebi, kad žalumos dar trūksta.

„Gal Naujamiestyje gėlių trūksta. Modernūs pastatai, natūralių pievų užveista, o gėlių – mažiau. Ten daryčiau. Tie patys rožynai labai gražūs“, – teigė gyventoja.

„Nereikia daugiau, ir taip žalias miestas. Žolės daug, vis tiek brangu išlaikyti“, – pabrėžė moteris.

Vyriausioji sodininkė teigė, kad vienmetį gėlyną sostinėje išlaikyti kainuoja 10 kartų brangiau nei kelerius metus žydintį plotą.