- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Per tris mėnesius vykusią akciją „Lašiša“ aplinkosaugininkai nustatė 182 pažeidimus, taip pat paimta šimtai žvejybos įrankių.
Aplinkos apsaugos departamentas ketvirtadienį pranešė, kad akcijos metu iš viso surengta 316 reidų, patikrinti 1929 žvejai. Pareigūnų teigimu, lyginant su pernai metais, situacija gerėja.
Nustatyti 135 mėgėjų žvejybos taisyklių pažeidimai (88 – šiurkštūs), šeši verslinės žvejybos ir 41 kito pobūdžio pažeidimas, taip pat pareigūnai paėmė 182 įrankius: 69 mėgėjų žvejybos, 107 ne mėgėjų žvejybos ir šešis kitus įrankius.
Paimti žeberklai, elektros įranga
Tarp paimtų įrankių – meškerės, samteliai, tinklai, žeberklai, elektros įranga.
Jonavos rajone, Ruklelės upelyje, buvo sulaikytas asmuo, savadarbiu tinkliniu įrankiu iš kaprono per plotį užtvėręs visą upelį.
Kaišiadorių rajone, Medinių Strėvininkų kaime, ūkiniame pastate asmuo laikė statomąjį tinklą. Tame pačiame rajone, Kauno marių įlankoje, buvo sulaikyti du asmenys, rankomis sugavę 20 kg kuojų. Dar vienas pažeidėjas Kaišiadorių rajone, Neries upėje, žvejojo tinkliniu savadarbiu įrankiu – tinkliniu ekranu, taip pat Kaišiadorių ir Jurbarko rajonuose nustatyti du asmenys, užkabinamuoju būdu sugavę karšį.
Draudžiamais įrankiai – tinklais – žvejojama rečiau arba vienu metu pažeidėjai jų naudoja mažiau. Pernai per vieną žvejybą paimdavome ir 500, ir 800 metrų, šiemet daugiausia buvo 350 metrų.
Pasak Kauno gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Dariaus Jurevičiaus, šių metų rezultatai rodo, kad situacija gerėja.
„Draudžiamais įrankiai – tinklais – žvejojama rečiau arba vienu metu pažeidėjai jų naudoja mažiau. Pernai per vieną žvejybą paimdavome ir 500, ir 800 metrų, šiemet daugiausia buvo 350 metrų. Galime palyginti: šiemet, baigę akciją „Lašiša“, sunaikinome tik 2,5 km tinklų, o pernai – apie 10 km“, – pranešime teigė aplinkosaugininkas.
Gaudė tinklais, tinkliniu ekranu
Klaipėdos aplinkosaugininkai nustatė asmenį, Kuršių mariose statomuoju tinklu sugavusį tris karšius ir karpį. Be to, šio asmens ūkiniuose pastatuose buvo rasta dar 18 statomųjų tinklų.
Per reidą ties Veiviržo upe pareigūnai pastebėjo per upę pertemptą siūlą ir rado naudoti paruoštą statomąjį tinklą. Asmenį pavyko nustatyti, o jo ūkiniuose pastatuose buvo rasti dar penki statomieji tinklai.
Spalį aplinkosaugininkai nustatė du asmenis, sodyboje prie Minijos turėjusius tinklinį samtį ir meškerę, paruoštą kabliauti. Dar vienas pažeidėjas Minijoje žuvis gaudė tinkliniu ekranu, kas yra draudžiama.
Vitinių kaime, padedant Klaipėdos apskrities policijos pareigūnams, nustatytas asmuo, sodyboje laikęs keturis žeberklus ir elektros žūklės įrangą. Dėl neteisėtos elektros žvejybos įrangos laikymo jam pradėtas ikiteisminis tyrimas. Per apklausą asmuo prisipažino, kad žeberklu sugavo penkias lašišas. Apskaičiuota žala žuvų ištekliams – 4,85 tūkst. eurų.
Žūklės draustinyje žala – 42 tūkst. eurų
Spalio pabaigoje Šilutės aplinkosaugininkai gavo pranešimą, kad Tauragėje policijos pareigūnai sustabdė automobilį, kuriame du asmenys vežėsi keturias lašišas, devynis šlakius ir šešis marguosius upėtakius.
Turint pagrindo manyti, kad žuvys buvo sugautos Jūros ichtiologiniame draustinyje, apskaičiuota žala žuvų ištekliams – 42,15 tūkst. eurų. Tiriant įvykio aplinkybes įtarta, kad žuvys buvo sugautos naudojant elektros žūklės aparatą. Asmenų atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Taip pat akcijos laikotarpiu buvo nustatytas ne vienas žeberklininkas. Veiviržo upės intake asmuo žeberklu pagavo dvi lašišas. Žeberklais bandyta pasinaudoti ir Luobos bei Želsvos upėse.
Trys asmenys, gyvenantys Klaipėdos rajone, savo sodybose laikė po žeberklą, du žeberklus turėjo Skuodo rajono gyventojas.
Pas vieną asmenį – 37 tinklai
Net 42 ne mėgėjų žvejybos įrankius (37 tinklus, keturis bučius ir vieną bradinį) laikė asmuo Vištytyje. Taip pat Marijampolės aplinkosaugininkai kartu su Kalvarijos policijos pareigūnais aštuonis statomuosius tinklus rado sodyboje Pakruopškių kaime ir 17 statomųjų tinklų Jurgežeriuose.
Lapkričio viduryje Šiaulių aplinkosaugininkai nustatė du asmenis, Masčio ežere Telšiuose žvejojusius keturiais tinklais. Tinkluose buvo rasti 36 karosai (per 29 kg). Žala žuvų ištekliams – 440 eurų.
Zarasų rajone, Luodžio ežere, sulaikytas pilietis, statomuoju tinklu sugavęs vieną karšį, 2 kg ešerių ir 1,5 kg kuojų. Žala žuvų ištekliams – 152 eurai. Kertuojų ežere asmuo, žvejodamas vienu statomuoju tinklu, dviem bučiais ir keturiais plūdurėliais, sugavo karšį ir ešerį.
Lapkričio pradžioje, vykdant tikslinį reidą neršiančių lašišų apsaugai, sulaikyti du asmenys, Šventosios upės ruože nuo Kavarsko užtvankos iki Anykščių užtvankos iš guminės valties su elektriniu varikliu neteisėtai žvejoję dviem spiningais su dirbtiniais masalais ir sugavę dvi lydekas. Žala žuvų ištekliams – 480 eurų.
Spalio viduryje Vilniaus aplinkosaugininkai Sudervės upėje sulaikė kabliautoją. Įvykio vietoje iš pažeidėjo buvo paimta meškerė su dviem trišakiais kabliais ir švininiu svarmeniu. Žuvų asmuo nebuvo suspėjęs pagauti. Tą pačią dieną kitas asmuo Sudervės upelyje užkabinamuoju būdu sugavo keturis karosus (1,1 kg).
Sulaikyti spiningautojai
Spalio pabaigoje Vilniaus aplinkosaugininkai, gavę informacijos iš visuomeninių organizacijų atstovų, sulaikė keturis asmenis, draudžiamoje vietoje spininginėmis meškerėmis žvejojančius Neryje. Vienas jų buvo sugavęs lydeką.
Lapkričio pradžioje Šalčininkų rajone, Kernavo ežere, sulaikytas tinklininkas. Jis buvo pagavęs dvi lydekas, vieną karpį, vieną karosą ir 16 ešerių. Žala žuvų ištekliams – 789 eurai.
Tradicinė aplinkosauginė akcija „Lašiša“ vyko nuo rugsėjo pradžios. Akcijos metu siekiama užtikrinti lašišų ir šlakių apsaugą jų migracijos ir neršto vietose.
Aplinkosaugininkai primena, kad bauda už neteisėtai pagautą lašišą ar šlakį siekia 970 eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuvos kariuomenė mini plaukuotų didvyrių šventę: svarbiausia – kantrybė1
Lietuvos kariuomenėje minima Šuns diena, pasakojama LNK reportaže. ...
-
Būna ir taip: gandras jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant „Laisvės“ paminklo4
Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos kieme stovintis „Laisvės“ paminklas taip patiko vienam gandrui iš Švėkšnos, kad jis jau kelis pavasarius mėgina susisukti lizdą ant šio paminklo. Tačiau vieti...
-
Pamario prakeiksmas: žuvininkystės ūkiai nebeapsigina nuo kormoranų18
Kormoranai – pamario prakeiksmas. Žuvininkystės ūkis Kintuose nebeišmano, kaip atremti šių paukščių atakas. Kormoranai būriais puola į tvenkinius ir gvelbia ten auginamą žuvį, ypač mėgsta karpius. Žuvininkai sako i&scar...
-
Pokyčių gatvėje Fabijoniškėse – žalioji bendruomenės diena1
Balandžio 25 dieną, nuo 17 val. Vilniaus miesto savivaldybė kviečia Salomėjos Nėries ir aplinkinių gatvių gyventojus ir kitus vilniečius į bendruomenės šventę. ...
-
NASA specialisto pagalbos šauksmas: žmonės, tai labai blogai8
„Mes nemeluojame. Mes neperdedame. Žmonės, tai labai blogai“, – vaizdo įraše bene per ašaras sakė vienas iš NASA mokslininkų. ...
-
Dargana nerimą kelia sodininkams ir ūkininkams: kaip apsaugoti augalus nuo šalčių?1
Daug šalies regionų pirmadienį prabudo su sniegu ar bent šlapdribos likučiais. Dalis Šiaurės Lietuvos išvydo ir penkių centimetrų storio sniegą kiemuose. O Vakarų Lietuvoje nuo kritulių gausos užtvindyti ir uždaryti trij...
-
Įsigalioja draudimas Nemuno deltos regioniniame parke žvejoti karšius
Nuo balandžio 22 iki gegužės 20 dienos Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose įsigalioja draudimas žvejoti karšius, praneša Aplinkos ministerija. ...
-
Pajūryje aptiktas retas augalas3
Pajūrio regioniniame parke esančiame Šaipių kraštovaizdžio draustinyje vietos gyventojai aptiko senoviniuose darželiuose auginto vaistinio augalo augimvietę. Aiškėja, kodėl šį augalą senovėje lietuviai puoselėjo š...
-
Floristė savo darbais siekia džiuginti žmones5
Vis daugiau žmonių šalia pagrindinio savo darbo imasi kūrybinės veiklos, kuri jiems teikia malonumą. Viena tokių – komunikacijos specialistė Virginija Tulevičiūtė, iš natūralių, gamtoje randamų medžiagų kurianti išskir...
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama10
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...