Pagal gamtines sąlygas pavasarį buvo prognozuota, kad šiemet paukščiai perės anksčiau ir kad kai kurie iš jų galbūt išves ne vieną, o dvi vadas. Tačiau prognozės nepasitvirtino. Volungės, lakštingalos, raudongalvės sniegenos, kukučiai, iš žiemaviečių sugrįžę tik gegužę, jau išvedė jauniklius ir antrą kartą nebeperės, o rugpjūtį visi šie paukščiai išskris iš Lietuvos.

Gamtininkus nustebino kai kurių paukščių gebėjimas prisitaikyti prie aplinkos sąlygų ir veiksnių, trukdančių jiems perėti. Nors šiemet kai kurios didžiųjų ančių poros jauniklius išperėjo balandį, tačiau dauguma šių ančių juos išperėjo tik dabar. Pasak specialistų, taip būna retai.

Kas atsitiko didžiosioms antims, kad jos dėtis perėjo tik birželį? Gamtininkai linkę manyti, kad daug ankstyvųjų dėčių sunaikino varniniai paukščiai, lapės, mangutai, kiaunės. Ant žemės perinčios ir anksti pavasarį savo dėčių nuo plėšrūnų akių paslėpti negalinčios antys rizikuoja jų netekti. Vasaros pradžioje dėtys jau slepiamos po žolių kupstais, jų neranda plėšrūnai.

Ančiukai pradeda skraidyti būdami 55-60 dienų. Taigi rugpjūčio viduryje jie jau skraidys. Tiesa, pievose lizdus turinčios antys gali nukentėti šienapjūtės metu. Todėl ūkininkams rekomenduojama prie šienapjovių įrengti pabaidymo priemones, kurios paukščius nuo lizdų „pakeltų“ iš anksto