Aplinkosaugininkai ragina glėbiais skinti rykštenes

Pievose ir patvoriuose pradėjusias žydėti ryškiai geltonas rykštenes aplinkosaugininkai ragina skinti kad ir glėbiais – taip sumažinsime šio invazinio augalo paplitimą. Tačiau įspėja nuvytusių žiedynų nemesti kur pakliuvo, tik į kompostavimo įrenginius ar žaliųjų atliekų aikšteles, kad nepaplistų sėklos.

Į Lietuvos invazinių rūšių sąrašą šiuo metu įtrauktos trys rykštenių rūšys: kanadinė rykštenė, aukštoji rykštenė ir didžioji (vėlyvoji) rykštenė. Jos pradeda žydėti apie vasaros vidurį, o baigia rudenį. Visos jos kilusios iš Šiaurės Amerikos ir kaip svetimžemiai augalai plačiai paplitusios Europoje, jų daugėja Azijoje ir kituose žemynuose.

Tiksliai nežinoma, kada rykštenės kaip dekoratyviniai augalai pradėtos auginti Lietuvoje. Pavyzdžiui, aukštoji rykštenė, oficialiais duomenimis, pas mus atkeliavo 1983 m. Europoje šie augalai želdynuose paplito XIX a. Nuo tada rykštenės pasisėjo pievose, dirvonuose, pamiškėse, pakelėse, vandens telkinių pakrantėse, kitose atvirose buveinėse.

Dabar visos invazinės rykštenių rūšys auga beveik visoje Lietuvos teritorijoje, o ypač didelius sąžalynus sudaro aplink miestus, gyvenvietes, apleistuose žemės plotuose. Daugiamečiai, tankius kerus sudarantys augalai nereiklūs, auga prastame dirvožemyje, ištveria sausras ir šalčius. Didžiosios rykštenės išaugina itin daug šakniastiebių, sudaro tankius sąžalynus.

Pasak gamtininkų, juose nebelieka vietos vietinėms augalų rūšims, ypač žoliniams, nyksta natūralios jų bendrijos, keičiasi ir mažėja ir gyvūnų rūšinė sudėtis, keičiasi visa ekosistema. Be to, iš dirvožemio jos paima daug daugiau maisto medžiagų nei vietiniai augalai, dėl to jis parūgštėja ir kai kurie kiti augalai jame ima skursti arba iš viso nebeauga.

Rykštenės dauginasi vėjo nešiojamomis sėklomis ir požeminiais šakniastiebiais. Nustatyta, kad vienas kanadinės rykštenės ūglis gali subrandinti net 10-20 tūkst. sėklų. Kai žydi dideli rykštenių plotai, į aplinką paskleidžiamas labai didelis kiekis žiedadulkių, kurios gali sukelti alergines reakcijas jautriems asmenims.

Taip pat Lietuvoje bandoma auginti naujas šio invazinio augalo rūšis bei kurti veisles. Tačiau Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto duomenimis, visos rykštenių rūšys ir veislės (išskyrus vietinę rūšį – paprastąją rykštenę) gali išplisti natūralioje aplinkoje ir kelti grėsmę mūsų biologinei įvairovei.

Jei pridygo savaime, aplinkosaugininkai rekomenduoja pavienius augalus iškasti, naikinti cheminėmis priemonėmis, sąžalynus pjauti prieš žydėjimą. Dažnai rykštenes nepagalvoję platiname patys, nuskintus žiedynus išmesdami į šiukšlynus, pamiškes, kur iš sėklų išauga nauji augalai. Nuvytusius reikia kompostuoti, vežti į žaliąsias atliekų aikšteles arba sudeginti.

Aplinkos ministerija primena, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Klpd.

Klpd. portretas
Bet kaip tas rykštenes bitės mėgsta...O kas liečia invazinius želdinius tai gal Aplinkos ministerija tegul geriau pasirūpina kad medelynai invazinių medžių rūšių visur nesodintų o sodintų lietuviškas veisles kurios ilgai gyvena, mažai kainuoja ir nereikalauja didelės priežiūros?

A.

A. portretas
Rykštenės - menka problema. Pačios savimi pasirūpina. O ką daryti su invaziniais migrantais, kurių negalima skinti niekaip.

Gamta

Gamta portretas
Šitokiais tekstais Aplinkos ministerija parodo savo neveiksnumą ir neveiklumą. Skinti lubinus, skinti rykštenes, skinti muilines gubojas kaip vis raginama. Juokinga. Apleistose pievose, pakelėse, po elektros linijomis, miškuose ir kirtavietėse siūbuoja rykštenės. Galybė jų. kas et sparčiai plečiančių savo užimamus plotus. Aplinkos ministerija nieko nenuveikė, kad invazinių rūšių plitimas būtų realiai ribojamas. Ir pasirodo tesugeba pasiūlyti juokingai vaikišką sprendimą invazines rūšis skinti:))) Tikri vaikų darželio vedėjai su tokiais pasiūlymais vaikučiams:))) Gėda tokiai ištiktai paralyžiaus Aplinkos ministerijai.
VISI KOMENTARAI 4
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

  • Pirmąjį pusmetį sunaikinta rekordiškai daug Amazonės atogrąžų miško
    Pirmąjį pusmetį sunaikinta rekordiškai daug Amazonės atogrąžų miško

    Amazonės atogrąžų miškų naikinimas Brazilijoje per pirmuosius šešis šių metų mėnesius pasiekė rekordinį lygį. Didžiausiame pasaulio atogrąžų miške pirmąjį pusmetį sunaikinta 3 750 kvadratinių kilometrų mi&...

    2
  • Ištyrė: vandens kokybė normų neatitiko trijose maudyklose
    Ištyrė: vandens kokybė normų neatitiko trijose maudyklose

    Birželio pabaigoje atlikti tyrimai parodė, jog vandens kokybė normų neatitinka trijose maudyklose, penktadienį paskelbė Higienos institutas. ...

  • Pradeda veikti naujos saugomų teritorijų direkcijos
    Pradeda veikti naujos saugomų teritorijų direkcijos

    Nuo liepos 1 dienos pradeda veiklą naujos Aukštaitijos, Dzūkijos-Suvalkijos, Mažosios Lietuvos ir Žemaitijos saugomų teritorijų direkcijos. Anksčiau veiklas regioniniuose parkuose ir valstybiniuose gamtiniuose rezervatuose vykdė atskiros mažos ...

  • Paukščių gripas įsisuko Žuvėdrų saloje: rasta daugiau nei tūkstantis kirų gaišenų
    Paukščių gripas įsisuko Žuvėdrų saloje: rasta daugiau nei tūkstantis kirų gaišenų

    Pirmą kartą Lietuvoje paukščių gripas nustatytas rudagalviams kirams (Laurus Ridibundus). ...

    7
  • Karklėje – retas svečias
    Karklėje – retas svečias

    Kaip juokavo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis, belaukdamas iš Lenkijos atplaukiančio Arkties gyventojo – jūrų vėplio, kuris jam nebūdingoje vietoje pastebėtas prieš porą savaičių, sulaukė paprastojo ruonio. O...

  • Kaip padėti gyvūnams neperkaisti?
    Kaip padėti gyvūnams neperkaisti?

    Augintiniams karščiai gali tapti dideliu išbandymu dėl pavojaus perkaisti. Perkaitimo tikimybę didina ne tik aukšta aplinkos temperatūra, bet ir didelė drėgmė. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai primen...

    9
  • Mamos ir dukters gyvenimą nuspalvina augintiniai
    Mamos ir dukters gyvenimą nuspalvina augintiniai

    „Meilė gyvūnams, matyt, perduodama genais“, – juokiasi mama Rasa Monstavičienė ir dukra Ieva Tancuraitė, kurių gyvenime augintiniai užima labai svarbią vietą. Ir nors viena jų jau daugelį metų gyvena ir dirba Palangoje, o kita &nd...

    7
  • Baltijos pakrantėje – jūrų vėplys
    Baltijos pakrantėje – jūrų vėplys

    Anot lenkų leidinio "Gazeta Wyborcza", nuošaliame Baltijos jūros Lenkijos paplūdimyje poilsiautojas aptiko jūrų vėplį. Apie neįprastą paplūdimio svečią informuoti gamtos fondo "Blue Patrol" savanoriai pripažino, kad tai ...

    1
  • Specialistai pataria, ką daryti ir ko nedaryti įgėlus bitei
    Specialistai pataria, ką daryti ir ko nedaryti įgėlus bitei

    Mėgaujantis vasaros malonumais gamtoje, ne visada pavyksta išvengti vabzdžių atakų. Bičių įgėlimai gali sukelti ne tik skausmą – alergiškiems bičių nuodams žmonėms tai gali turėti liūdnų padarinių. Ką daryti įgėlus bitei...

    1
  • P. Ciplijauskas: puikus žiedas – toli gražu dar ne viskas
    P. Ciplijauskas: puikus žiedas – toli gražu dar ne viskas

    Babtų seniūnijos ir aplinkinių vietovių gyventojams, norintiems pasigrožėti žydinčiais bijūnais, nebūtina važiuoti į Kauną, į Botanikos sodą. Visus norinčius į privatų bijūnyną, esantį už 0,5 km nuo tilto per greitkelį važiuojant link L...

    2
Daugiau straipsnių