Aplinkosaugininkai ragina pajūryje skinti muilines gubojas, rauti jas iš želdynų

  • Teksto dydis:

Anksčiau buvusi saugoma ir pajūrio puošmena laikyta muilinė guboja šiandien yra įtraukta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą. Aplinkosaugininkai ją ragina negailint skinti ir taip daryti gera gamtai.

Į Lietuvą ji atkeliavo iš Pietų Europos kopoms sutvirtinti, tačiau pernelyg išplito, išstumdama vietines augalų rūšis, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.

„Lubinų puokštes keiskite į invazinių muilinių gubojų – pajūryje jos jau žydi ir užima nemažus plotus. Kai kurie žmonės mano, kad jų naikinti negalima, o už tai gresia baudos. Taip buvo prieš kelis dešimtmečius, dabar jas prašome skinti ir puošti namus“, – sako Aplinkos ministerijos Gamtos politikos grupės vyr. specialistė Laura Janulaitienė.

Pasak L. Janulaitienės, sovietmečiu guboja buvo pasitelkta kaip kopas nuo nykimo apsauganti priemonė. Augalo šaknų sistema labai tinka šiai funkcijai – gali siekti iki dešimties ir daugiau kvadratinių metrų. Tačiau guboja labai sparčiai plinta, užima vis daugiau vietos, šiuo metu matomi didžiuliai jos sąžalynai ne tik kopose, bet ir prie takų, pakelėse, pievose.

Vietinės augalų rūšys, pavyzdžiui, pajūrinė pienažolė, kurios populiacija ir taip negausi, tose vietose nyksta, dėl to mažėja unikali pajūrio biologinė įvairovė, kurią turime puoselėti ir saugoti, kenčia ekosistemos. Ten, kur želia gubojų „miškas“, nebelieka vietos ir kitiems judriame smėlyje gyvenantiems gyviems organizmams, atkreipia dėmesį gamtininkai.

Muilinė guboja nuo 2012 m. įrašyta į Invazinių Lietuvoje rūšių sąrašą, todėl ją būtina naikinti.

Kuršių nerijos nacionalinio parko darbuotojai šį invazinį augalą taip pat naikina, organizuojamos talkos, tačiau tai nėra lengva užduotis. Pernai tokios talkos metu sunaikinti keli konteineriai muilinės gubojos krūmų. Geriausia iškasti ir išrauti, tačiau tam reikia fizinės jėgos, nes šaknys labai tvirtos, nepasiduoda, trūkinėja. Jas galima ir šienauti, kol nesubrandintos sėklos.

Guboją draudžiama auginti, prekiauti ja ar kitaip šį augalą ar jo gyvybingas dalis naudoti. Negalima jos sodinti savo ar kaimo turizmo sodybose, kad neišplistų už jų ribų, natūralioje gamtoje ir nepadarytų jai žalos, įspėja aplinkosaugininkai.

Aplinkos ministerija perspėja, kad už invazinių rūšių auginimą, dauginimą, mainymą numatytos baudos nuo 200 iki 400 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 300 iki 600 eurų. Už invazinių rūšių pateikimą rinkai ar tyčinį paleidimą į aplinką gresia 300-500 eurų, juridinių asmenų vadovams, kitiems atsakingiems asmenims – 800-1500 eurų baudos.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Ina

Ina portretas
Uždrausta, tik nesuprantu, kodėl tada sėklas parduotuvėse pardavinėja? Pernai tokiu sėklų įsigijau maximoje, nežinodama kas tai per gėlės, o šiemet suvesejo didžiausias krūmas, tai gal dabar Maximos darbuotojai pasakys kaip man jas išnaikinti?

Buvo

Buvo portretas
Laikai , gal prieš 20 metu, kai baudas dalino tiems , kas skynė.

Kazimieras

Kazimieras portretas
užkniso jau su tom invazinėm rūšim. Bulvė irgi ivazinė. Kur auga bulvės, ten neauga daugiau niekas. Tai gal ir bulvės naikinkim?
VISI KOMENTARAI 6
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių