"Priklausomai nuo to, ką jūs vadinate dirvožemiu", - patikslina JAV Geologinių tyrimų centro geologas Milanas Pavičius (Milan Pavich).

"Seniausioms nuosėdinėms uolienoms Žemėje yra apie 3,9 mlrd. metų, - pasakoja mokslininkas. – Tokių galima rasti Grenlandijoje. Kadaise jos buvo dirvožemis – tie laikai labai artimi epochai, klestėjusiai išsyk po Žemės susiformavimo."

Tačiau dabar tas dirvožemis virtęs uolienomis. Jos byloja, kad dirva mūsų planetoje egzistuoja labai seniai. O štai mūsų kiemuose, soduose, daržuose, pievelėse esantis dirvožemis – gerokai jaunesnis. Jam - tik apie porą milijonų metų.

Prieš maždaug 2 mln. metų planetoje įvyko esminių pokyčių, nulėmusių kitokios dirvožemio formavimąsi. Globaliniai vėsimo ir sausros procesai išplėtė dykumų teritorijas – dirvožemio sudėtį gerokai pakoregavo visame Žemės rutulyje siautėjusios smėlio audros. Tad ašigaliai, o vėliau ir žemesnės platumos, "apaugo" ledynais. Kai šie judėjo sausuma, uolienos, grunto fragmentai, augalai ir viskas, kas pasitaikydavo ledynų kelyje, buvo sutrinama į substanciją, kuri dabar virtusi dirvožemiu.

Dirvožemis formuojasi ir dabar, nors ir gerokai mažesnėmis apimtimis. Po dirvos paviršiumi esančios uolienos nuolat veikiamos lietaus ir požeminio vandens, todėl iš lėto yra į smulkesnius mineralus. Šia prasme, dirvožemis nėra toks senas.

"Tiesa, - atkreipia dėmesį M. Pavičius, - visa, kas sudaro mus supančią aplinką ir mus pačius, susidarė iš Didžiojo sprogimo dulkių,
kurios kondensavosi į žvaigždes, planetų sistemas ir t. t. Jei atskaitos tašku pasirinksime tokią perspektyvą, Žemės dirvožemis yra senesnis už dabar danguje spindinčias žvaigždes."