- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kasmet žiemos ir pavasario sandūroje, kai naktį temperatūra dar krinta žemiau nulio, o dieną nekyla aukščiau 10 laipsnių, Lietuvoje apie dvi-keturias savaites leidžiama sula. Sulos sezono trukmė priklauso nuo daugybės gamtos veiksnių, pavyzdžiui, kaip greitai tirpsta sniegas, kiek ilgai laikosi šaltukas. Prognozuojama, kad šiemet sulos išgavimo sezonas savaite bus ankstesnis – ne pačioje kovo pabaigoje, o apie vidurį. Kita pastebima tendencija – sulos populiarumas pasaulyje auga kaip ant mielių, tad ir Lietuvoje jos išgavėjų atsiranda vis daugiau.
Lemia oras
„Šiltesnės pastarojo dešimtmečio žiemos ir ankstyvi pavasariai sulos gavybą kiek ankstina“, – sako Vilniaus ir Trakų rajonuose sulą išgaunantis Rimas Biekša.
Pasak R. Biekšos, sulos kokybė ir tekėjimas priklauso nuo daugelio veiksnių. „Svarbu ir oro sąlygos, ir surinkimo laikas. Geriausia sula būna tik jai pradėjus tekėti, kai oras dar yra vėsesnis, naktys šaltos. Vėliau, orams atšilus, šio gėrimo kokybė pamažu prastėja. Beje, klevų sula bėgti pradeda dar žiemą, vos tik truputį atšyla, o beržų sulčių teks palūkėti. Šiuo metu beržų sula dar nepasivaišinsite, šių medžių atgijimas priklausys nuo saulės ir šilumos“, – sakė R. Biekša.
Sula surenkama rankiniu būdu, tad fizinio darbo tenka nudirbti nemažai. Miške sulos surinkimo laikotarpiu tenka būti dažnai ir pasivaikščiojimas tarp beržų tampa savotiška terapija. Beržas – nepaprastai geros energetikos medis, ne veltui vadinamas gyvenimo medžiu.
Pasak R. Biekšos, sulos gavybos verslas įsisuko po truputį, pradžioje tai buvo tiesiog pomėgis. „Sulą iš pradžių tiekdavau ūkininkų turgeliams, vėliau atsirado galimybė didesnius kiekius pristatyti sulos gėrimus gaminančiai „Straiko“ bendrovei. Pastaruoju metu jaučiamas natūralių produktų vartojimo padidėjimas, tad ir sulos išgavimo sektoriuje konkurentų gausėja“, – sakė R. Biekša.
Pasak pašnekovo, vien tik iš trumpalaikio žaliavinės sulos išgavimo išgyventi vargu ar pavyktų. Tai tik sezoninis verslas. Dažniausiai tuo užsiima ūkininkai, šalia turintys miško, ar miško savininkai. Specialiai sulos gavybai skirtų beržų plantacijų privačių žemių ir miškų savininkai neveisia. Tai būtų brangi investicija – reikėtų sulaukti beržyno brandos, sulos gavyba tektų užsiimti vaikams ar net vaikaičiams.
Sukaupiama daug
Per metus, priklausomai nuo sezono trukmės bei oro sąlygų, Lietuvoje galima surinkti ir perdirbti 1-1,5 mln. litrų sulos. Vienas beržas per sezoną gali dovanoti iki 100 litrų šio vitaminingo gėrimo.
Sula dievų gėrimu vadinama ne veltui – tai tikras mineralinių medžiagų, mikroelementų, vitaminų, įvairių rūgščių ir eterinių aliejų lobynas, gerinantis medžiagų apykaitą, stiprinantis imunitetą, šalinantis iš organizmo toksinus bei šlakus. Sulos išgavimas ir jos pardavimas paplitęs ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse šalyse.
Sula – šalutinis mūsų miškų produktas. Nors beržas Lietuvoje – viena iš vyraujančių medžių rūšių ir atrodytų, kad beržynų turime pakankamai, visgi geriausia sulą leisti tuose medynuose, kuriuose žalos dėl medžio pragręžimo būtų patiriama mažiausiai. Tai brandaus miško plotai, netolimoje ateityje numatyti kirsti. Alinti ir žaloti jaunus beržus netikslinga, tad miško savininkai apgalvotai ir atsakingai renkasi sulos gavybai tinkamus medžius. Beje, grynų klevynų mūsų šalyje beveik nėra. Taigi, cukringa klevo sula – pakankamai brangi gamtos dovana. Gamtoje, kaip ir visur kitur, turi būti pusiausvyra. Medžius, kaip ir kitus gamtinius išteklius būtina tausoti, nepersistengti ir išgaunant sulą.
Surinkta sula pereina ilgą kokybės reikalavimų patikrą, tad jos kelias iki galutinio vartotojo gana ilgas.
Susidomėjimas didėja
Kasmet beržų sulos, kaip ir kitų natūralių gėrimų, populiarumui augant, didėja ir jos paklausa globaliose rinkose. Šiuo metu 80 proc. mūsų šalies beržynuose surenkamos sulos parduodama svetur. Lietuvišką beržų sulą jau pamėgo Prancūzijos, Lenkijos, Vokietijos, Belgijos, Vengrijos vartotojai, taip pat – tolimos Azijos rinkos kaip Japonija, Singapūras ir Taivanas, kuriame praėjusių metų pabaigoje buvo pristatyta ir degustuota lietuviška sula.
„Esame viena iš didžiausių sulos gėrimų gamintojų Europoje. Per metus iš tiekėjų surenkame apie milijoną litrų sulos. Veiklos pradžioje didesnį kiekį sulos galinčiųjų pristatyti buvo nedaug. Dabar šios problemos nebėra, nes ir tiekėjai kartu su mumis užaugo, įgijo daugiau patirties, jais pasitikime. Norinčiųjų tiekti sulą kasmet daugėja“, – sakė bendrovės „Straikas“ vadovas ir vienas iš savininkų Gintaras Didžiokas.
Sula jau galima mėgautis ištisus metus: sula pasterizuojama bei supilstoma į saugias, ilgam saugojimui tinkamas pakuotes, o vėliau – į prekybai skirtus buteliukus. Vartotojams siūloma išbandyti ir tokiais sveikuoliškais priedais kaip propolis, imbieras, spanguolė, ežiuolė, citrina pagardintą natūralią sulą.
Daugiausiai sulos išgeria europiečiai. Skaičiuojama, kad vienas žmogus išgeria apie 5 litrus per metus. Antroje vietoje – Šiaurės Amerika, kurioje vienas žmogus per metus suvartoja apie 2,5 litro sulos.
Daugiausia sulos išgaunama ir jos produktų pagaminama Suomijoje, Baltijos valstybėse, Lenkijoje, taip pat Rusijoje, Baltarusijoje, Rumunijoje, Ukrainoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kinijoje.
Pasak G. Didžioko, sula nėra prabangos prekė. Ją perka sveiką gyvenimo būdą propaguojantys žmonės arba tie, kurie nuo pat mažumės patys eidavo į mišką jos prisirinkti ir taip ją pamėgo.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Venecijos policija tiria, kodėl pažaliavo Didžiojo kanalo vanduo3
Venecijos policija tiria sekmadienį garsiajame miesto Didžiajame kanale atsiradusios fosforescencinės žalios spalvos skysčio dėmės šaltinį. ...
-
Meteorologai: naktį užfiksuotos stichinės šalnos1
Naktį iš šeštadienio į sekmadienį registruotos stichinės šalnos, pranešė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kovotojai su klimato kaita žada sukilimą30
Jie plikomis rankomis prisiklijuoja prie asfalto, paralyžiuoja eismą milijoniniuose miestuose, rizikuoja svetimomis gyvybėmis. Šiandien jie reikalauja kovoti su klimato kaita, rytoj žada sukilti prieš turtinguosius. Kas toji „Paskutin...
-
Kaip saugiai vežti vaikus ir gyvūnus?3
Suaugusiam žmogui saugumas kelionės metu įprastai reiškia tai, kad automobilyje įrengtos oro pagalvės, o keleivis segi saugos diržą. Tuo tarpu, mažamečio vaiko ar gyvūno saugumo užtikrinimui tenka imtis papildomų priemonių. Kitu atveju &nda...
-
VDU Botanikos sode Kaune pražydo šimtai įvairiaspalvių rododendrų1
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Botanikos sode Kaune prasidėjo gausiausios čia auginamos dendrologinės kolekcijos – rododendrų – didysis žydėjimas. ...
-
Kuršių mariose mažėjant ištirpusio deguonies koncentracijai gali pradėti dusti žuvys2
Šią savaitę Kuršių mariose Juodkrantėje ir Klaipėdos uoste atlikti hidrologiniai stebėjimai rodo, jog ištirpusio deguonies koncentracija Marių vandenyje pradėjo mažėti, o tai kelia pavojų žuvims. ...
-
Pelėdos – jautrios aplinkos pokyčiams2
Biologinės įvairovės dieną aplinkosaugininkai supažindina su pelėdų situacija Lietuvoje. Šių paukščių rūšys yra labai skirtingos tiek savo dydžiu, tiek gyvenamąja aplinka, bet visos jos – jautrios trikdymui ir aplinkos p...
-
Pajūryje užfiksavo Lietuvoje retai pastebimą reiškinį11
Internautai užfiksavo įdomų ir retai Lietuvoje pastebimą reiškinį – fata morgana. ...
-
S. Gentvilas Sosnovskio barščius siūlo naikinti įtraukiant savivaldą ir gyventojus15
Aplinkos ministras ragina savivaldą labiau prisidėti naikinant sveikatai pavojingus Sosnovskio barščius. Simonas Gentvilas taip pat sako, kad šalyje sparčiai plintantį invazinį augalą galima naikinti per talkas, be didelio finansavimo. ...
-
Prisidėkite: Lietuvoje – upių ir pakrančių švarinimo akcija11
Trečiadienį Lietuvoje prasideda upių ir jų pakrančių švarinimo akcija „River Cleanup Lietuva“. ...