- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pastarosiomis savaitėmis Europos šalis užgriuvusi karščių banga jau spėjo sutrikdyti įprastą gyvenimo ritmą ir pridaryti daugybę nuostolių.
Švediją ir Graikiją niokoja miškų gaisrai, Britų salyne nuo karščių deformavosi geležinkelių bėgiai, o lietuvių ūkininkai skundžiasi dėl išdegusių pasėlių. Neįprastai šilta ir sausa vasara tapo iššūkiu ir miestų žaliosioms erdvėms, kuriose augalai leipsta nuo karščio.
Specialistai tikina, kad išvengti išdegusių vejų bei nuo karščio nuleipusių gėlynų tikrai įmanoma, tereikia vadovautis keliais svarbiais patarimais.
Kaip pasakoja aplinkos priežiūros ekspertė Liudmila Dementenko, pagrindinė augalų priežiūros per karščius taisyklė paprasta – negailėti vandens.
„Augalus būtina gausiai laistyti tam, kad būtų užtikrintas reikiamas drėgmės kiekis. Tai ypatingai svarbu kalbant apie tuos augalus, kurių šešėlis beveik nepasiekia. Saulės spinduliai juos sušildo itin sparčiai ir greitai išgarina drėgmę, todėl ir laistyti juos būtina dažnai“, – teigė Liudmila Dementenko.
Augalus būtina gausiai laistyti tam, kad būtų užtikrintas reikiamas drėgmės kiekis.
Vieni leipsta, kiti bujoja
Tai, kad augalui smarkiai trūksta drėgmės, išduoda sparčiai vysti pradedantys jo lapai. Labai greitai po to žūva ir visas augalas.
Karšti ir sausi vasaros orai ypač neigiamai veikia paparčius, maumedžius ir šermukšnius, tuo tarpu nedideli dekoratyviniai krūmai ir daugiametės gėlės tokioms sąlygoms yra žymiai atsparesni. Pavyzdžiui, karštį ir sausrą puikiai toleruoja pelargonijos, begonijos, margeniai, ožekšniai ir paprastasis buksmedis
Nors gėlynai ir vejos itin karštomis ir sausomis vasaromis laistomi dažnai, tačiau apie tai, jog drėgmė žūtbūt reikalinga ir medžiams, ypač tik ką pasodintiems, neretai pamirštama.
Reikiamą drėgmės kiekį būtina užtikrinti ir soduose augantiems vaismedžiams bei įvairiausių rūšių uogų krūmams, ypač prieš pastarųjų derliaus sezono pradžią.
Dar didesnė priežiūra karštomis vasaromis reikalinga balkonuose auginamiems augalams. Juos patariama laistyti bent keletą kartų per dieną, o auginti kruopščiai parinktame inde.
„Tinkamos formos ir aukščio vazono ar lovelio parinkimas balkonų augalams yra be galo svarbus. Maži ir seklūs gėlių loveliai su plonomis sienomis arba betoniniai vazonai vasaromis greitai įkaista ir augalus alina, tad jų reikėtų vengti. Šiuo metų laiku augalus geriausia laikyti dvigubuose vazonuose su vandens rezervuarais ir drėgmės matuokliais, tiksliai nustatančiais laistymo poreikį“, – patarė aplinkos priežiūros ekspertė Liudmila Dementenko.
Kas tinka vejai, netinka gėlėms
Vasaromis augalus būtina laistyti retai, tačiau gausiai. Gerai palaistytoms vejoms, medžiams ar krūmams drėgmės visiškai pakanka 3 – 4 dienoms, net ir vyraujant didžiausiems karščiams. Tiesa, svarbu nepamiršti, jog norint augalams nepakenkti, juos reikia laistyti tik tam tikru paros metu. Palankiausia tai daryti yra rytais, vėlyvą vakarą ar naktimis, tuo tarpu dienomis to derėtų vengti.
„Laistymas dieną, esant aukščiausiai oro temperatūrai, gali net nudeginti augalų, pavyzdžiui gėlių, lapus. Saulė palaistytus augalus kaitina itin intensyviai. Tiesa, jeigu augalai įkurdinti šešėlyje, juos laistyti galima bet kada.
Tokios pat taisyklės galioja ir kalbant apie vejos laistymą. Ją drėkinti derėtų tik ryte arba vakare“, – aiškino ekspertė, pridūręs, jog per karščius žolė taip pat pjaunama žymiai rečiau nei įprastai, o ir paliekama ji aukštesnė.
Be to, numatomiems ypač šiltiems ir sausiems orams taip pat patariama pasiruošti ir iš anksto patręšti augalus, kadangi to daryti svilinant karščiams nepatariama.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?19
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...