Spalvomis pasipuošę flioksai

Tie, kurie jau yra susipažinę su daugiametėmis gėlėmis, žino – flioksai yra vieni iš tų augalų, kurie gražiai atrodys visur: ir pavieniui, ir puokštėje, ir šalia kitų augalų. Dar jie žino, kad tai  labai paprasti ir nekaprizingi augalai.

"Geriausias laikas sodinti flioksus – pavasarį arba ankstyvą rudenį. Ir būtinai saulėtoje vietoje: išryškės jų spalvos ir ilgiau žydės", – patarimais dalijasi medelyno specialistė Ramutė Muižinikienė

Pasak R.Muižinikienės, flioksus prižiūrėti nėra sunku – tereikia ravėti piktžoles, purenti žemę, laistyti, papildomai tręšti, saugoti nuo kenkėjų. Vėlai rudenį stiebai nupjaunami ir sudeginami, kad neliktų įvairių ligų sukėlėjų. Verta atsiminti, kad flioksus reikėtų sodinti maždaug kas 30 cm – taip sumažinsite riziką atsirasti miltligei.

Kaipgi be hortenzijų?

Hortenzijos – visiems gerai žinomos įspūdingo dydžio žiedų gėlės, kurias augino ir mūsų tėvai, ir seneliai. Tai ypač mažai priežiūros reikalaujantis augalas, kuris, jei atsiminsite kelis pagrindinius patarimus, augs ilgai, greitai ir be vargo.

Kaip pataria medelyno specialistė, ruošiantis šaltiems orams reikėtų pasirinkti užuovėją, kad stiprus vėjas nenulaužytų hortenzijos šakų. Nors hortenzijos gruntui nereiklios, tačiau geriausiai auga priemolyje, humusingoje, drėgnoje ir rūgščioje dirvoje.

Atstumas tarp krūmų turėtų būti apie 2,5 m, priklausomai nuo veislės. Gyvatvorei galima sodinti kas 1 m, po poros metų augalus praretinant.

Geriausias laikas hortenzijoms sodinti yra pavasaris, bet vėlyvą vasarą ar ankstyvą rudenį tai daryti irgi galima. Ruošiantis žiemai didesnius žiedus galima lengvai pridengti – taip apsaugosite augalą nuo nušalimo.

Ežiuolės: ir vaistams, ir akims

Beveik amžių ežiuolės yra laikoma vienomis iš geriausių antibakterinių gydomųjų žolių, kurios padeda įveikti kosulį, dantenų uždegimą ir slogą. Nors šios gėlės yra vaistinės, dažnas nepamiršta ir tai, kad jos yra be galo gražios! Jomis drąsiai galite puošti savo sodus.

Paaugusios ežiuolės kitų augalų nemėgsta, tad vėliau jas persodindami parinkite atokesnę vietą.

"Šis augalas labai mėgsta saulę, bet pakenčia ir šiokį tokį pavėsį. Svarbiausia rasti vandeniui laidžią vietą. Dėl gilių ežiuolių šaknų derlingas sluoksnis turėtų būti gilus", – pasakoja R.Muižinikienė,

Ežiuolės turėtų būti tręšiamos, kad užaugtų vešlesnės ir ryškesnių spalvų. Jaunas ežiuoles žiemai reikėtų pridengti, o suaugusios šalčiams atsparios. Šios gėlės pavasarį arba rudenį gali būti dauginamos skaidant suaugusį krūmą. O priežiūrai, kaip ir didžioji dalis daugiamečių, nėra reiklios.

Kantrybės reikalaujančios levandos

Savo ryškiai mėlyna ir violetine spalvomis žinomos levandos yra ypač populiarios ne tik dėl svaiginančio kvapo, bet ir dėl gydomųjų savybių bei grožio. O ką jau kalbėti apie tai, kad išauginti jas tikrai lengva, tik gali užimti laiko. Bet tikrai verta.

Levandų rūšių yra per trisdešimt, tad, norint šiuos augalus auginti Lietuvos klimato sąlygomis, reikėtų išsirinkti tinkamą rūšį, nes tikrai ne visos gali tikti. Geriausiai augtų tikrosios levandos – ši rūšis ne tokia jautri šalnomis, o jei kiek ir nušąla –  visuomet galima apgenėti, o krūmeliai greitai atželia.

Pasak medelyno "Žiežmarių gėlės"  specialistės R.Muižinikienės, levandos geriausiai auga atviroje, saulėtoje, vėjui nepasiekiamoje vietoje, būtina puri ir vandeniui pralaidi dirva, kitaip augalas gali sunykti. Rekomenduojama sėti rudenį – spalį ar lapkritį. Dažniausiai levandos žydi tik antraisiais metais – paprastai birželį, tad kantrybės gali prireikti.

Patariama tikrąsias levandas sodinti šalia rožių, nes suintensyvėjęs kvapas nubaido kenkėjus.

Norint levandas panaudoti kaip vaistą, nugnybtus žiedus reikia gerai išdžiovinti ir laikyti sausoje patalpoje. O juos išdžiovinus drąsiai galima panaudoti gaminant muilą, kulinarijoje arba kaip dekoracijas.