Auksinis patarimas: leiskite šuniui būti šunimi

Tiesa apie pasivaikščiojimus

Pasak knygos autorės, daugelis iš mūsų sutiks, kad šunis išvedame pasivaikščioti būtent dėl jų. Juk atsikeliame anksčiau, kad leistume savo augintiniui palakstyti atokesnėje parko vietoje be pavadėlio, skubame iš darbo namo, kad išleistume šunelį laukan, ir kartojame tai vakare, prieš miegą.

Tačiau ar tikrai galvojame apie šunis, kai išeiname su jais pasivaikščioti? Juk dažnai siekiame sutrumpinti pasivaikščiojimą greitai eidami, neleisdami jam sustoti prie kito šunelio ir su juo susipažinti, atitraukdami augintinį nuo jį dominančio kvapo, traukdami už pavadėlio ir tokiu būdu versdami bėgti jį greičiau. Jūs galvojate, kaip sutaupyti pasivaikščioti skirtą savo laiką, o šuniui laikas visai nerūpi. Mes turime galvoti ne apie savo laiką, o apie tai, koks pasivaikščiojimas tiktų augintiniui.

Tegul maklinėja po balas

Knygos autorė pataria leisti pasirinkti pasivaikščiojimo paskirtį pačiam šuneliui. Pavyzdžiui, netrukdyti jam tyrinėti kvapus arba leisti kiekvienoje takelių sankirtoje rinktis, kur pasukti eiti toliau. Netrukdykime jam pažinties su savo gentainiu malonumo, bėgiojimo zigzagais, kai jūs stovite vietoje su pavadėliu rankose ir pan.

Knygos autorės nuomone, reikia retsykiais leisti šuniukui pasivolioti ten, kur jis nori, nors tai mums ir labai nepatiktų. Taip pat kartais nedrauskite maklinėti jam po purvo balas. Jei tik galima, paleiskite šunelį nuo pavadžio, netempkite jo paskui save. Nedarykime to niekada. Ir dar – išmokime atskirti krimstelėjimą nuo įkandimo, leiskime priėjus kitam šuniui, apuostyti jo pasturgalį.

Svarbiausia, kad būtų valdomas

Šuo turi turėti kuo užsiimti, nes antraip jis gali tapti sunkiai valdomas, įsitempęs. Tačiau tie patys žaidimai tinka ne visų veislių šunims. Pavyzdžiui, retriveris jausis labai laimingas, žaisdamas su kamuoliuku, o trumpanosių veislių atstovas? Pagalvokime apie tai – reikia prisitaikyti prie šuns gebėjimų, o ne tikėtis, kad jis prisitaikys prie jūsų keisto įsivaizdavimo, kaip turi elgtis šuo.

Nesinervinkite ir dėl to, kad jūsų šuo nenori eiti šalia, greta jūsų – ne visi šunys linkę eiti koja kojon su savo šeimininku. Būtų neteisinga bausti šunį užtai, kad nepažįstate jo prigimties. Juk svarbiausia ne tai, kad jis eitų šalia, o kad elgtųsi saugiai, būtų valdomas. Ir nepalikite jo vieno ilgam, nes šuo – bendrauti linkusi būtybė.