Gamtos reiškinį lietuviai stebėjo kone visoje Lietuvoje – nuo pietinių iki šiaurinių ir vakarinių rajonų.

Svarbi sąlyga sekmadienio vakarą buvo ta, kad dangus daugelyje vietų buvo giedras.

Pajūryje pašvaistė stebėta nuo pat Šventosios, Palangos, Girulių ir Klaipėdos.

Pašvaistė fiksuota ir Ventės rage, Kretingoje, Šilutėje ir Skuode.

Vis dėlto daugelis entuziastų pripažino, kad ryškiems vaizdams teko pasitelkti galingesnę optiką.

O kai kurias nuotraukas jų autoriai, skelbdami socialinių tinklų grupėse, šiek tiek paryškino.

Tačiau pastebėta, kad kai kur ryškiausiai pašvaistė matėsi apie pusę dešimtos vakaro.

Žemės poliarinė pašvaistė susidaro Saulės vėjo atneštoms dalelėms susidūrus su Žemės atmosfera.

Jonosferoje kilusi magnetinė audra sukelia švytėjimą.

Nakties danguje pasirodo žydri, geltoni, žali, raudoni ir kitų spalvų spinduliai.

Žydrą spalvą pašvaistėms suteikia atominio deguonies, o raudoną – molekulinio azoto jonizacija ir švytėjimas.

Dienos metu poliarinės pašvaistės nesimato, nes ją užgožia saulės šviesa, tačiau pats reiškinys gali vykti ir dienos metu.

Nors poliarinė pašvaistė būdingiausia poliarinėms sritims, kartais matoma ir vidutinėse platumose.

Lietuvoje šis reiškinys yra retas.

Nustatyta, kad poliarinės pašvaistės dažniau matomos didelio Saulės aktyvumo metais, t. y. tuomet, kai Saulėje padaugėja dėmių, fakelų, protuberancų ir kitų aktyvumo požymių.