– Kurie Lietuvos miestai galėjo aiškiausiai ir ryškiausiai matyti tokį grožį? 

– Viskas yra suskirstyta zonomis. Kadangi Lietuva patenka į KP 6-8 zoną, tai visa šiaurinė Lietuvos pusė galėjo matyti gana ryškias pašvaistes. Likusi Lietuvos dalis – jau šiek tiek blankesnes.  

– Kiek laiko mūsų padangėje laikėsi Šiaurės pašvaistė? 

– Ji pradėjo rodytis kai tik sutemo. Pirmieji pranešimai, pirmosios nuotraukos pasirodė orų entuziastuose ir vėliau visi masiškai pradėjo kelti. Mūsų komandos nariai irgi jau išvažiavo gaudyti, ypač ten, kur yra giedra. Kai kur, deja, nepasisekė, nes buvo debesų. O ten, kur buvo giedra, visur buvo galima pamatyti Šiaurės pašvaistę šiauriniame horizonte. Būtent tas žalsvas švytėjimas jau kai kur ir akimis galėjo matytis. Galėjo matyti tiek Anykščių gyventojai, tiek už miesto išvažiavus didesnių miestų gyventojai. Pavyzdžiui, už Kauno šiauriau arba už Klaipėdos. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugiau negu pusė Lietuvos? 

– Praktiškai visa Lietuva galėjo matyti bent jau fotoaparate. Akimis žymiai sudėtingiau tai išvysti ir ne visada pavyksta. Iš tikrųjų pats buvau irgi išvažiavęs, tiksliau, važiavau iš šventės ir netikėtai pasirodė pranešimai apie pašvaistę. Tai nusprendėme negrįžti namo, o važiuoti už Vilniaus. 

– Ar pavyko užfiksuoti? 

– Pavyko užfiksuoti į pirmu kadru, tačiau dar pamačiau tokį įdomesnį reiškinį, ne tik Šiaurės pašvaistę. Tai toks giminingas reiškinys, tokia stabili arka, kuri yra raudonos spalvos, tačiau akimis jos nesimato, tik fotoaparate. Jeigu esi šiauriau, tu matai žalsvą švytėjimą. Buvo taip, kad virš galvos buvo ta raudona arka. Tokia siaura juosta, tačiau, akimis, visiškai nesimatė, o fotoaparate labai gerai matėsi, kas buvo labai keista.

– Kiek jas laiko galima stebėti? Ar tai yra kelių valandų ar minučių momentas? 

– Priklauso, nuo paties dalelių srauto, kuris atkeliauja iš saulės. Jeigu pakankamai stiprus smūgis, tų dalelių yra daug ir intensyviai jos atakuoja žemės magnetosferą, tai tada gali ilgai tęstis visas tas reiškinys, o gali užtrukti ir iki pusvalandžio visas tas šou. 

– Ko reikia, kad susidarytų Šiaurės pašvaistė? 

– Visų pirma, reikia galingo pliūpsnio iš saulės. Kadangi šiuo momentu, yra saulės aktyvumo pikas, tai labai padaugėja saulės dėmių ir tos saulės dėmės pasižymi tuo, kad sugeba sprogi. Net kai jos sproginėja, kartais po to sprogimo paleidžia iš savęs tam tikrą saulės masę. Tai ten labai daug būna įelektrintų dalelių, kurios ilgainiui pasiekia mūsų žemės magnetosferą. Kadangi mūsų žemės magnetosfera yra kaip skydas, jis po truputį tas daleles nuvelka į Šiaurės ir Pietų polius. Kai jos pasiekia žemės atmosfera, jos pradeda reaguoti su deguonies ir azoto atomais ir tada pradeda švytėti skirtingomis spalvomis. 

– Kada dabar artimiausiu metu vėl galės lietuviai pakelti akis į dangų ir išvysti Šiaurės pašvaistę? 

– Kadangi pats pikas saulės aktyvumo, tai galima dairytis jau kiekvieną giedrą naktį. Aktyvumo šiais metais tikrai galima laukti didelio ir ypač maždaug ties lygiadieniais, nes lygiadieniais atsiveria tam tikros magnetinio lauko skylės, per kurias patenka tos dalelės ir tiesiog turim aktyvesnes pašvaistes. Tai kadangi šį mėnesį jau artėja lygiadienis, tai ir pašvaisčių, tikėtina, kad jų bus gerokai daugiau.