- LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rūšiuoti reikėtų ne tik plastiką ar popierių, bet ir biologiškai yrančias atliekas, kurios pūdamos sąvartynuose išskiria dujas, sukeliančias šiltnamio efektą. Vilniuje jau svarstoma kompostavimo dėžes statyti prie daugiabučių, teigia savivaldybės atstovė, tačiau kol kas Lietuvoje kompostuojami daugiausiai tik rudeniniai lapai.
Daugiabučių gyventojams lapų išvežimu rūpintis nereikia, o individualių valdų savininkai išvežti turi patys, tačiau tai daro retai. Todėl, Aplinkos ministerijos atstovės Daivos Kazlauskienės teigimu, jiems ketinama dalyti lapų kompostavimo dėžes.
Vilniaus miesto Tvarkymo skyriaus vedėja Irena Mikalauskienė sako, kad Vilniuje želdinių ir medžių labai daug, tad kasmet į kompostavimo aikšteles išvežama apie 20 tūkst. tonų lapų. Kiemsargiai privalo ir iššluoti važiuojamąją gatvių dalį, šaligatvius, kiemus, ir sugrėbti lapus.
Anot I. Mikalauskienės, įmonės, tvarkančios aplinką, dabar naudoja daug technikos, lapus renka mechanizuotai, nes tai labai sunkus darbas. „Joms nurodyta visus lapus iš miesto išvežti vėliausiai iki gruodžio 10 d., nes plotai didžiuliai ir įmonės neturi tiek pajėgumų, kad galėtų tai padaryti per savaitę ar dvi“, – aiškina ji.
Vis dėlto, kaip pastebi I. Mikalauskienė, kartais lapų nespėjama išvežti dėl gamtos sąlygų. „Pernai pabaigti darbų neleido gamta. Lapkričio pabaigoje užsnigo ir užšalo“, – prisimena ji.
I. Mikalauskienė sako, kad už lapų išvežimą gyventojams mokėti nereikia – juos išveža aplinką tvarkanti įmonė. Tam Vilniaus mieste stovi didžiuliai balti maišai ir į juos tvarkytojai deda lapus.
Tačiau, skyriaus vedėjos teigimu, pagal tvarkymo ir švaros taisykles individualių valdų savininkai privalo patys tvarkyti savo teritoriją ir išvežti lapus. „Vilniaus miesto savivaldybė organizuoja darbus tik bendro naudojimo teritorijoje. Kadangi daugiabučiai namai neturi individualių valdų, organizuojame tvarkymą, vejų šienavimą, lapų grėbimą ir išvežimą“, – informuoja I. Mikalauskienė.
D. Kazlauskienė sako, kad Vilniuje augalinės kilmės atliekas kompostuoja „Biastra plius“, Biodegra“, o kai kurios įmonės lapus priima nemokamai.
Į sąvartynus lapų vežti negalima
D. Kazlauskienė teigia, kad žaliųjų atliekų, kurioms priskiriamos biologiškai skaidžios sodų, parkų, kapinių ir kitų apželdintų teritorijų atliekos, medžių ir krūmų genėjimo, namų valdų šienavimo atliekos, jokiu būdu negalima mesti į bendrą mišrių atliekų konteinerį. „Šioms atliekoms yrant sąvartyne, išsiskiria metanas ir kitos šiltnamio efektą sukeliančios dujos. Kita priežastis ta, kad sąvartynas – paskutinis atliekų tvarkymo būdas. Daug svarbiau šias atliekas perdirbti, panaudoti kitaip“, – pabrėžia ji.
Be to, jau nuo 2003 m. aplinkos ministro įsakymu sąvartynuose draudžiama šalinti žaliąsias atliekas. D. Kazlauskienė primena, kad Lietuva, kaip ir kitos ES valstybės, turi vykdyti ES nustatytas užduotis, kurių viena – mažinti sąvartynuose šalinamų biologiškai skaidžių atliekų kiekius.
Pasak departamento atstovės, sukompostavus žaliąsias atliekas, gaunama vertinga dirvožemio savybes gerinanti medžiaga – kompostas. Todėl, D. Kazlauskienės teigimu, panaudojus ES paramą, Lietuvoje įrengtos 34 žaliųjų atliekų kompostavimo aikštelės, kurių pajėgumai – apie 100 tūkst. tonų per metus. „Taip pat skatinamas ir individualus kompostavimas. Aplinkos ministerija planuoja individualioms namų valdoms išdalyti apie 157 tūkst. individualių kompostavimo dėžių“, – sako ji.
Kompostavimo dėžes įsirengti nesudėtinga
Pasak D. Kazlauskienės, į bendruosius konteinerius neturėtų patekti ne tik lapai, bet ir kai kurios nuo maisto produktų likusios atliekos, pvz., salotos, bananų žievės ir pan. „Jos taip pat turėtų būti surenkamos atskirai ir kompostuojamos arba pristatomos į atliekas tvarkančias įmones. Galima dar pristatyti ir didelių gabaritų atliekų surinkimo aikšteles, jei ten įrengti specialūs konteineriai. Iš tiesų tai tos pačios biologiškai skaidžios atliekos, kurios pūva kaip ir lapai“, – pabrėžia departamento atstovė.
Ji sako, kad dabar svarstoma strategija, ar prie daugiabučių statyti kompostavimo dėžes. O, „vadovaujantis atliekų tvarkymą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytais reikalavimais, užtikrinti ir organizuoti komunalinių atliekų tvarkymo sistemą taip, kad žaliosios atliekos būtų surenkamos atskirai ir apdorojamos kompostavimo įrenginiuose, yra savivaldybių atsakomybė“.
D. Kazlauskienė įsitikinusi, kad kompostavimo dėžes gyventojai gali lengvai įsirengti patys. Informacijos, kaip tai padaryti, yra internete, regioninių atliekų tvarkymo centrų svetainėse, adresu www.kompostavimas.lt.
Kaune lapams tvarkyti trūksta lėšų
LRT Naujienų tarnybos korespondentė Agnė Kairiūnaitė pasakoja, kad Kaune lapus imta vežti praėjusios savaitės pabaigoje. Tiesa, lėšų savivaldybė skyrė tik užkrėstiems ir pavojingiems kaštonų lapams išvežti. Tam skirta 40 tūkst. litų. O už panašią sumą dabar lapus šluoja bendrovė „Kauno švara“.
„Nukritę lapai šluojami tik centrinėse miesto erdvėse ir pagrindinėse gatvėse. Jų išvežti nėra skubama, lapus pusto vėjas, ir palijus tenka vaikščioti atsargiai, kad nepaslystum. Parkai pagal aplinkosaugininkų rekomendacijas nešluojami – lapai paliekami pūti kaip trąša“, – kalba A. Kairiūnaitė.
Anot jos, atokiau nuo centro esančias gatves, skverus tvarko patys kauniečiai. Didžioji dalis miestiečių sugrėbtus lapus tiesiog palieka ant šaligatvių arba greta konteinerių. „Ir šiuo metu galima matyti gatvėse pūpsančius maišus, pilnus lapų, arba tiesiog jų krūvas, – pastebi A. Kairiūnaitė. Kitur lapų niekas nešluoja ir pažliugę lapai tapę tiesiog čiuožyklomis.“
„Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas tikino, kad savivaldybė galimybių sugrėbti ir išvežti lapų iš visų miesto rajonų neturi. Gyventojai tuo pasirūpinti (kompostuoti arba išvežti) turi patys“, – pabrėžia korespondentė. A. Kairiūnaitė sako, kad kauniečiai nemokamai lapus gali priduoti Petrašiūnuose, kur yra kompostavimo aikštelė ir žaliosios atliekos priimamos neribotais kiekiais.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba: viešų elektromobilių stotelių plėtra be viešų konkursų – neskaidri
Siūlymas leisti savivaldybėms viešų elektromobilių įkrovimo stotelių rangovus atrinkti be viešojo konkurso mažintų tinklo plėtros skaidrumą, iškreiptų konkurenciją, teigia Konkurencijos taryba, įvertinusi Susisiekimo ministeri...
-
Sunaikinus Jonavoje rastą sprogmenį, atnaujintas traukinių eismas2
Jonavoje šalia geležinkelio tilto ketvirtadienio rytą aptikus sprogmenį ir sustabdžius traukinių eismą, popiet objektas sunaikintas, eismas atnaujintas. ...
-
LEA: Lietuvoje pabrangus benzinui, Lenkijoje jis kainuoja centu pigiau1
Praėjusią savaitę benzinui brangus 0,3 proc., pirmą kartą nuo praėjusių metų gruodžio mėnesio Lenkijoje jis kainuoja pigiau nei Lietuvoje. Tuo metu dyzelino kaina per savaitę mažėjo 0,6 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
G. Nausėda pasisakė apie I. Vėgėlės šeimos verslui mestus kaltinimus27
Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad šalies vadovo posto siekiantis advokatas Ignas Vėgėlė turėtų pats paaiškinti situaciją dėl mestų įtarimų jo šeimos valdomai įmonei „Vilpra“. ...
-
Institucijos sutarė stiprinti ir plėsti gynybos inovacijas1
Šalies institucijos sutarė dar labiau stiprinti gynybos inovacijas – bus sudarytos sąlygos Lietuvos gynybos pramonei kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, taip skatinant naudoti mokslo potencialą ir stiprinant verslo ir kariuomen...
-
Agentūra „Investuok Lietuvoje“ perspėja apie naująją realybę
Prasčiau už kaimynines valstybes pagal ES pažangos indekso rodiklius vertinamai Lietuvai reikia didinti produktyvumą, stiprinti regionų ekonominę specializaciją ir lygiuotis į Šiaurės šalių ekonomiką, įspėja agentūros „Investu...
-
Gynybos, aukštųjų technologijų pramonės įmonėms – 850 mln. eurų paskolų
Įmonių investicijoms į aplinkai palankias technologijas, aukštos pridėtinės vertės produktus, gynybos ir saugumo pramonę Vyriausybė skiria 850 mln. eurų paskolų. Įmonės ar jų grupės galės gauti iki 150-250 mln. eurų paskolų rinkos sąly...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
A. Armonaitė: investuoti į gynybą – ir savivaldybių reikalas1
Prezidentui sukritikavus Laisvės partijos siūlymą dalį papildomų lėšų gynybai surinkti perskirstant savivaldybėms tenkančią gyventojų pajamų mokesčio (GPM) dalį, partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad ir regionai turi pr...
-
Apklausa: daugiau nei pusė gyventojų pritaria draudimui rusams ir baltarusiams įsigyti NT7
Beveik šeši iš dešimties gyventojų pritaria draudimui Rusijos ir Baltarusijos piliečiams įsigyti nekilnojamojo turto Lietuvoje, rodo Notarų rūmų ketvirtadienį paskelbta bendrovės „Vilmorus“ apklausa. ...