- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
-
Dėmesys pelkių atsistatymui: atkuriamos sutrikdytos natūralios ekosistemos
Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo mokslininkai vykdo mokslinius tyrimus Aklojo Ežero, esančio Telšių rajone išeksploatuotame durpyne. Jie siekia nustatyti pelkinių augalų bendrijų atsistatymo proceso ypatumus.
Projektu „Išeksploatuotų durpynų renatūralizacija ir augalų bendrijų atsistatymo technologijų vystymas“ siekiama buvusios pelkės atstatymo, kuris būtų vykdomas ženkliai mažesniais kaštais nei tai buvo daroma iki šiol kituose atstatomų pelkių plotuose Lietuvoje.
„Išeksploatuotame durpyne vykdomi renatūralizacijos darbai yra unikalūs tuo, kad čia nebandoma dirbtinai įveisti augalų rūšių, o siekiama sudaryti optimalias sąlygas savaiminiam kiminų, paprastųjų spanguolių, vaivorų ir kitų augalų rūšių atsistatymui. Džiugina išskirtinis šio projekto užsakovų požiūris – jei naudojame Lietuvos gamtos išteklius, tai padėkime ir prisidėkime atkurdami sutrikdytas natūralias ekosistemas, tausokime mūsų šalies gamtą“, – teigė projekto vadovas, VDU Botanikos sodo vyresnysis mokslo darbuotojas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras.
Anot mokslininko, jau surinkta pradinė tyrimų medžiaga leidžia padaryti pirmąsias išvadas, kaip greitai prasideda pelkinių augalų bendrijų atsistatymas – renatūralizacija, kada išnaudotų durpynų plotuose atsiranda pionierinės rūšys – kupstinis švylys (Eriophorum vaginatum, – aut. past. ) ir įvairių rūšių kiminai, kaip įsikuria aukštapelkėms būdingos Ericaceae šeimos rūšys: paprastoji spanguolė (Vaccinium oxycoccos, – aut. past.), pelkinis gailis (Ledum palustre) ir vaivoras (Vaccinium uliginosum, – aut. past.).
„Tiriamame plote gana greitai apsigyvena ir sparčiai plinta vienas įdomiausių Lietuvos augalų – apskritalapė saulašarė (Drosera rotundifolia, – aut. past.). Tai rodo, kad augalams sudarytos puikios sąlygos ir atstatymo, renatūralizacijos technologijas būtų galima išbandyti ir kituose išeksploatuotuose durpynuose“, – pasakojo prof. dr. habil. Remigijus Daubaras.
Vykdomu projektu susidomėjo Aplinkos ministerija: Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika atvyko į Aklojo Ežero durpyną susipažinti su vykdomais tyrimais ir pelkių atstatymui, renatūralizacijai taikomomis technologinėmis priemonėmis bei plačiau aptarti Lietuvos pelkių išsaugojimo ir išeksploatuotų durpynų rekultivavimo klausimus.
Apžiūrint atsistatančią Aklojo Ežero aukštapelkę, „Remil“ įmonių vadovas Gintaras Rapkauskas, bendrovės „Durpeta“ direktorius Jonas Kantautas, VDU Botanikos sodo mokslo darbuotoja dr. Laima Česonienė, projekto vadovas prof. dr. habil. Remigijus Daubaras įvardijo problemas, susijusias su pelkes supančių miškų išsaugojimu bei jų statusu pelkių atkūrimo eigoje.
Aptartos ir galimybės dar aktyviau traukti į pelkių tyrimus studentus ir platesnį mokslininkų ratą bei galimybę vykdyti daugiau taikomųjų ir fundamentinių tyrimų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Atšilus orams viešose vietose lesinti paukščius draudžiama6
Atšilus orams, viešose vietose lesinti paukščius draudžiama, tai buvo galima daryti tik žiemą, dabar paukščiai turi patys ieškotis natūralaus maisto. ...
-
Kaip apsaugoti tiek save, tiek savo turtą nuo klimato reiškinių?6
Jau kelias paras Lietuvoje siaučia smarkios vėtros. Gelbėtojai jas spėjo praminti vienomis aršiausių šiemet. Plačiau apie vėtras ir jų padarinius LNK žurnalistas kalbėjosi su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento ci...
-
Prašo vėl leisti žvejybą Kauno centre: ką, iš pensijos pragyvensi?18
Gali būti, kad pačiame Kauno centre vėl bus galima žvejoti. Santakoje žvejyba uždrausta prieš beveik dešimtmetį, tačiau dabar žvejai prašo tokį draudimą naikinti. ...
-
Ar lapai gali pakeisti maisto produktus?4
Botanikos sodo mokslininkė Viktorija Januškevičė Lietuvos ir Portugalijos laboratorijose lapus tyrinėja jau aštuonerius metus. Sako atradusi, jog naudingos ne tik uogos, bet ir lapai – pavyzdžiui, šaltalankių, kanapių, &scaron...
-
Po širdį veriančios nelaimės – apie žemai skraidančius gandrus įspėjantys ženklai3
Viename Vokietijos miestelyje gandrų tiek daug, kad bendruomenei prireikė naujų ženklų, kurie įspėtų vairuotojus apie žemai skraidančius paukščius. ...
-
Neeilinė misija: policininkai gelbėjo mieste pasiklydusias žąsis3
Vokiečių policijai Duisburgo centre teko rūpintis spalvingų Egiptinių žąsų šeimyna. Išradingumo nestokojantys pareigūnai puikiai susitvarkė su užduotimi, nors žąsis teko lydėti iki artimiausio tvenkinio daugiau kaip pusę kilometro....
-
Seniausia pasaulyje gorila švenčia 67-ąjį gimtadienį3
Berlyno zoologijos sode gyvenanti, kaip manoma, seniausia pasaulio gorila šeštadienį minės savo 67-ąjį gimtadienį. ...
-
Sostinėje įpusėjo miesto želdinimas: medžiai sodinami intensyvaus eismo gatvės9
Nuo pavasario pradžios Vilniaus miesto gatvėse vyksta intensyvūs medžių sodinimo darbai. Iki birželio pabaigos bus pasodinta 2110 medžių, 41,7 tūkst. krūmų. Tankiai apželdinamos juostos tarp važiuojamosios dalies ir pėsčiųjų bei dviračių tak...
-
Kilmingos katės garbanotais antakiais ir ūsais5
Šį savaitgalį tarptautinėje kačių parodoje, kurią balandžio 13–14 dienomis Kaune, prekybos miestelyje „Urmas“, rengia Lietuvos felinologų draugija“ Bubastė“, bus galima pamatyti beveik du šimtus įvairiausi...
-
Ornitologai kviečia stebėti retų paukščių gyvenimą: tiesioginės transliacijos iš lizdų
Didžiausias Lietuvos padangių plėšrūnas jūrinis erelis, senų miškų gyventojas juodasis gandras, slapukė laplandinė pelėda, retasis gyvatėdis ir ežerų mėgėjas žuvininkas. Visus šiuos retus paukščius nuo šiol g...